Dvaro samprata lietuvio pasaulėvaizdyje
Straipsniai
Marius Smetona
Vilniaus universitetas
Agnė Lisauskaitė
Vilniaus universitetas
Greta Mierkytė
Vilniaus universitetas
Ieva Vaitkutė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2019-06-01
https://doi.org/10.51554/TD.2019.28427
PDF

Reikšminiai žodžiai

dvaras
konceptas
etnolingvistika
tautosaka

Kaip cituoti

Smetona, M. (2019) “Dvaro samprata lietuvio pasaulėvaizdyje”, Tautosakos darbai, 57, pp. 54–75. doi:10.51554/TD.2019.28427.

Santrauka

Iš esmės lietuvio pasaulėvaizdyje dvaro samprata yra ne vienalytė: galima teigti, kad senoji samprata išlikusi iki šių dienų, bet ji papildyta iš literatūros kūrinių perimtu suvokimu, išlikusių dvarų paskirtimi. Neabejotinai pirmiausia dvaras yra rūmai, pastatas, susijęs su istoriniu-kultūriniu laikotarpiu. Dvaras yra tarsi praeitis, bandanti prabilti, bet neretai slopinama išorinių veiksnių ir dabartinio gyvenimo tempo. Dvaras byloja apie istoriją ne tik kaip pastatas ir jo aplinka, bet ir savo praeities funkcija primena šiuolaikiniams lietuviams apie senų laikų socialinius vaidmenis. Teigtina, kad šiuolaikiniai lietuviai suvokia istorinį dvaro aspektą ir jo vaidmenį socialiniuose, kultūriniuose bei turtiniuose visuomenės sluoksniuose, nors dvaro kaip ūkinio vieneto supratimas yra gerokai apnykęs. Galima pamatyti, kad esama ir naujo suvokimo apraiškų – politika, įmonė, muziejus, mitinė vieta (greičiausiai perimta iš literatūros, pasakų, paremijų).

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 > >>