TIESOS ir MELO konceptai lietuvių, lenkų ir anglų patarlėse: lyginamoji analizė

Anotacija

Kultūrinėje lingvistikoje patarlės ir priežodžiai analizuojami kaip diachroninę perspektyvą perteikiantys tekstiniai duomenys. Būdami seni, vartojami įvairių visuomenės sluoksnių bei pasikartojantys, jie atspindi ir formuoja tautos kultūrą, stereotipus ir aksiologinę sistemą, todėl yra laikomi puikia priemone kalbinei kultūrinei pasaulėžiūrai analizuoti. Šio straipsnio tikslas – palyginti TIESOS ir MELO konceptualizavimą lietuvių, anglų ir lenkų patarlėse. Duomenis sudaro patarlės ir priežodžiai su raktažodžiais tiesa ir melas, išrinkti iš pagrindinių lietuvių, anglų ir lenkų patarlių rinkinių: Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomos Lietuvių patarlių ir priežodžių kartotekos, The Oxford Dictionary of English Proverbs („Oksfordo anglų patarlių žodyno“), A Dictionary of American Proverbs („Amerikos patarlių žodyno“) ir Nowa Księga przysłów polskich („Naujos lenkų patarlių knygos“). Analizė atlikta taikant Liublino etnolingvistinės mokyklos kokybinę metodologiją, pagal kurią išskiriami semantiniai analizuojamų konceptų aspektai, matomi iš konkrečių interpretacinių perspektyvų, ir sugrupuojami į semantinius profilius. Tyrime atskleidžiamas analizuojamų konceptų semantinis ir aksiologinis turinys, daugiausia dėmesio skiriama jų palyginimui.