Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo (UGKM) metodikos potencialas mokant(is) sudėtingos morfologijos svetimųjų kalbų
Morfosintaksinių konstrukcijų įsisavinimas dažnai laikomas vienu sudėtingiausių iššūkių svetimosios kalbos (K2) mokiniams. Ypač šis iššūkis ryškėja mokant(is) kalbų, pasižyminčių sudėtinga morfologija, tokių kaip lietuvių kalba. Dėl sistemos sudėtingumo bei morfemų gausos, morfosintaksinių konstrukcijų įsisavinimas mokiniams tampa dar labiau komplikuotas. Nors užduotimis grindžiamo kalbos mokymo(si) (UGKM) prieiga pripažįstama perspektyvia K2 mokymo(si) metodika, tyrimų, kurie būtų leidę išsiaiškinti, kaip ši metodika galėtų pasitarnauti mokant(is) ir morfologiškai sudėtingų kalbų, vis dar yra nedaug, linkstama manyti, kad UGKM vis dėlto netinka tokioms kalboms, ypač pradiniame etape (Kogan & Bondarenko, 2022: 78-79). Tačiau toks nusistatymas kelia ir pagrįstų abejonių. Šio straipsnio tikslas – pristatyti UGKM prieigos teorinius pagrindus ir aptarti, kaip laikantis visų UGKM principų kurti skirtingų lygių užduotis, kurios veiksmingai mokytų sudėtingos morfologijos svetimųjų kalbų.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.