Santrauka
Ieškant bendrų sąlyčio taškų Europos aukštojo mokslo erdvėje (Londono komunikatas, 2007 m. gegu- žės 18 d., p. 106), iškyla būsimų pedagogų, gebančių mokytis bei dirbti tarptautiniuose kontekstuose, ugdymo klausimas. Aukštojo mokslo institucijoms, rengiančioms pedagogus, tenka peržiūrėti studijų programas, suformuluoti naujus mokymo(si) siekinius, kurie atitiktų gimtosios šalies švietimo sistemos prioritetus, kintančios visuomenės poreikius, o taip pat būtų atsakas į tarptautinio bendradarbiavimo keliamus iššūkius. Plečiantis šiandienos Europos pedagogui reikalingų kompetencijų sąrašui, tampa svarbu ugdyti tarpkultūrines komunikacines kompetencijas. Nors teoriniu lygmeniu plačiai aptariami tarpkultūrinių komunikacinių kompetencijų modeliai ir ugdymo ypatumai, tačiau praktinė šių kompetencijų raiška išryškėja tik bendraujant ir dirbant su svetimos kultūros žmonėmis. Straipsnyje pateikiamas kokybinio tyrimo fragmentas. Būsimieji pedagogai iš Erasmus intensyviosios programos projekto „Europos modernizacija rengiant pedagogus novatoriš- kai“(toliau – IP) iš septynių Europos universitetų: Cá Foscari universiteto (Italija), Nanto universiteto (Prancūzija), Kipro universiteto (Kipras), Aarhus universiteto (Danija), Krokuvos Jogailos universiteto (Lenkija), Eötvös Loránd Universiteto (Vengrija) ir Tirolio žemės Pedagoginio universiteto (Austrija), atvykę į Lietuvą, vykdė etnografinį tyrimą. IP dalyvių pildomi dienoraščiai atspindėjo skirtingų kultūrų elgesio, jausenos ir galvosenos atstovų 15 sąlyčio taškų interpretacijas. Vienas svarbiausių sąlyčio taškų – laiko samprata – ir aptariama šiame straipsnyje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
