Paveikiojo diskurso argumentacija: argumentum ad tempus
Kalbotyra
Eglė Gabrėnaitė
Publikuota 2014-02-06
https://doi.org/10.15388/Verb.2014.5.5001
PDF

Reikšminiai žodžiai

paveikusis diskursas
reklama
retorika
argumentum ad tempus
laikas.

Kaip cituoti

Gabrėnaitė E. (2014) „Paveikiojo diskurso argumentacija: argumentum ad tempus“, Verbum, 50, p. 86-95. doi: 10.15388/Verb.2014.5.5001.

Santrauka

Paveikiojo diskurso argumentacijos ypatumai straipsnyje analizuojami retoriniu aspektu. Siekiama atskleisti, kaip verbaliniame reklamos lygmenyje funkcionuoja retorinis apeliavimo į laiką argumentas (lot. argumentum ad tempus) – nustatyti pagrindinius apeliacijų raiškos modelius ir jų santykį su reklamos objekto verte. Retorinė tyrimo prieiga grindžiama viena iš pamatinių retorinės tradicijos kategorijų – kairos – tinkamo laiko ir erdvės diskurso įtikimumui skleistis principu: retorikos teorijoje kairos apibrėžiamas kaip teisingo arba tinkamo laiko ir vietos kontekstas paveikiam įrodymui išsakyti. Įtikinamajame diskurse kairos yra argumentum ad tempus išeities taškas: čia aktualizuojamas įprasmintas laikas – adresatui reikšmingi įvykiai, situacijos, jausenos. Tyrimas atskleidžia, kad reklamos kuriamoje pseudotikrovėje dominuoja fragmentuoto laiko samprata: laikas patiriamas kaip išskirtinių akimirkų, simbolizuojančių esminius adresato (ne)pasitenkinimo būtimi ir buitimi momentus, santalka. Reklamos objekto vertę suponuoja jo įlaikinimas ir laiko įdaiktinimas. Pastebėtina, jog apeliavimo į laiką argumentas reklamoje funkcionuoja kaip lankstus manipuliacijos instrumentas, emocinis dirgiklis, aktualizuojantis „čia ir dabar“ efektą.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.