Šiame straipsnyje ieškoma animacinių filmukų žiūrėjimo vaikystėje ir anglų kalbos įsisavinimo sąsajų, ypač tais atvejais, kai beveik pasiekiamas gimtosios amerikiečių kalbos tarimo lygis. Formuluojant išvadas, remtasi anketa, kuri buvo išdalinta aštuoniems Vilniaus universiteto pirmo ir antro kurso fizikos ir ekonomikos studentams, kurių anglų kalbos žinios puikios, o jų tarimas artimas amerikietiškam. Nė vienas iš jų negyveno šalyje, kurioje kalbama angliškai. Anketoje, kurią užpildė, jie buvo paprašyti įvertinti, kuri priemonė jiems labiausiai padėjo mokantis kalbos, kiek laiko jie praleisdavo žiūrėdami filmukus vaikystėje, kokius dažniausiai žiūrėdavo. Jie taip pat turėjo pasakyti, ar prisimena, kad vartojo tam tikrus pasakymus iš animacinių filmukų, kad buvo susitapatinę su animacinių filmukų veikėjais.
Tyrimo rezultatas patvirtino hipotezę, kad animacinių filmukų žiūrėjimas lemia tokį kalbos išmokimą, kuris artimas gimtajai. Prieinama prie išvados, kad, norint taip veiksmingai įsisavinti kalbą, pakanka žiūrėti animacinius filmukus, nors kalbos vartojimas ir ribotas. Šis teiginys paremtas ir kalbininkų išvadomis, kuriose teigiama, jog vaikai iki šešerių metų gali pasiekti geriausių rezultatų mokydamiesi tokio anglų kalbos tarimo, kuris beveik nesiskiria nuo gimtosios. Mokymosi galimybės labai sumažėja sulaukus trylikos metų, o tarp šešerių ir trylikos metų tikėtina, kad rezultatas bus teigiamas. Studentai, kurie buvo apklausti, žiūrėjo amerikietiškus animacinius filmukus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės ir tokiu būdu pagerino savo klausymo ir kalbėjimo įgūdžius. Pasibaigus paauglystei, jie patobulino savo rašymo ir skaitymo įgūdžius naudodamiesi kitomis informacijos priemonėmis, labiausiai internetu.