[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į pagarbą šeimos gyvenimui, ją taikant ir aiškinant kartu su teise į santuoką ir teise kurti šeimą, užtikrinama Chartijos 9 straipsnio nuostatomis. Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas šių teisių apsaugos standartas nustatomas atsižvelgiant į šias teises reglamentuojančias Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Straipsnyje atskirai analizuojami ir teisės į pagarbą šeimos gyvenimui įtvirtinimo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje probleminiai aspektai. Šiuo požiūriu daugiausiai dėmesio skiriama šeimos ir šeimos gyvenimo sąvokų turiniui supranacionalinėje ir nacionalinėje teisėje.
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į pagarbą šeimos gyvenimui, ją taikant ir aiškinant kartu su teise į santuoką ir teise kurti šeimą, užtikrinama Chartijos 9 straipsnio nuostatomis. Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas šių teisių apsaugos standartas nustatomas atsižvelgiant į šias teises reglamentuojančias Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Straipsnyje atskirai analizuojami ir teisės į pagarbą šeimos gyvenimui įtvirtinimo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje probleminiai aspektai.
Straipsnyje konstatuojama, kad, pirma, Chartijos 7 ir 9 straipsniuose įtvirtintos individualios teisės, aiškinamos atsižvelgiant į EŽTK 8 ir 12 straipsnių nuostatas, inter alia, dėl funkcinio požiūrio į Chartijos taikymo sritį, lemia potencialiai plačias šiuose straipsniuose įtvirtintų teisių taikymo galimybes, tokiu būdu nustatomas ir pakankamai aukštas šių individualių teisių apsaugos standartas. Antra, daroma išvada, kad Chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į pagarbą šeimos gyvenimui, ją taikant ir aiškinant su Chartijos 9 straipsnyje įtvirtintomis teise tuoktis bei teise kurti šeimą (kaip ir EŽTK 8 ir 12 straipsnių nuostatos), nustato pakankamai aukštą šių individualių teisių apsaugos standartą. Nors supranacionalinėje teisėje šeimos teisinių santykių sritis priskiriama jautriems klausimams, todėl valstybėms pripažįstama plati nuožiūros laisvė ir sprendžiant dėl teisės į pagarbą šeimos gyvenimui užtikrinimo, būtent supranacionalinė teisė tapo vienu iš pagrindinių kriterijų atskleidžiant konstitucinę šeimos sampratą, kuri iš esmės atitinka šeimos sampratą pagal Chartiją ir EŽTK. Trečia, atkreipiamas dėmesys, jog tiek teisę tuoktis įtvirtinanti lyčių atžvilgiu neutrali Chartijos 9 straipsnio nuostata, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytais žmogaus teisių apsaugos standartais grindžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija rodo, kad europiniai teisės į pagarbą šeimos gyvenimui standartai evoliucionuoja teisinio statuso pripažinimo ir tos pačios lyties asmenų šeimoms linkme. Ketvirta, pažymima, kad Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nesant civilinės partnerystės teisinio reguliavimo, nacionalinė ordinarinė teisė šiuo požiūriu užtikrina žemesnį individualių teisių apsaugos standartą, nei leidžia Europos Sąjungos teisė, taip pat EŽTK bei nuosekliai vystoma EŽTT jurisprudencija.