Žemėlapiai, sinagogos, Vilnius ir Zalmenas Šykas

Santrauka

Absoliučioje daugumoje Rytų Europos miestų žemėlapių būdavo pažymėtos tik viena ar dvi pagrindinės sinagogos, o dešimtys ar šimtai mažesnių sinagogų ir maldos namų likdavo nepažymėti. Remiantis Vilniaus atvejo tyrimu, straipsnyje teigiama, kad taip buvo ne tik dėl to, kad žydai traktuoti kaip miesto gyventojams „nepriklausanti“ grupė, bet ir dėl anuometinių istorinių aplinkybių. Vilniuje ir kituose Rytų Europos miestuose dauguma mažų sinagogų ir žydų maldos namų nebuvo svarbūs kraštovaizdžio objektai, todėl nežydai jų nė nepastebėdavo. Šie kulto pastatai paprastai stovėdavo vidiniuose kiemuose ir dažniausiai neturėdavo jokių išorinių bruožų, padedančių juos atpažinti kaip sakralinės paskirties vietas. Vilniaus miestovaizdyje architektūriškai išsiskyrė ir dėl to buvo svarbios tik dvi sinagogos – Didžioji ir Choralinė, „modernioji“. Žydų sakralinių pastatų matomumo klausimas aptariamas remiantis 1939 m. išleistu Zalmeno Šyko vadovu po Vilnių jidiš kalba. Ši knyga – unikalus kūrinys: viena vertus, Vilnius jame aprašytas „bendrai“, antra vertus, daug dėmesio skiriama mieste veikusioms žydų viešosioms institucijoms, kurių dauguma kaip tik ir buvo sinagogos ir maldos namai.