Wolmanų šeima svariai prisidėjo prie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio intelektualinio augimo ir jo, kaip dailininko, savirealizacijos. Nuo 1904 m. pabaigos iki 1907 m. Bronisława Wolman rūpinosi menininko pragyvenimu ir skatino jo kūrybines aspiracijas. Wolmanų bute vykę salonai turėjo reikšmės Čiurlionio pasaulėžiūros raidai. Šios šeimos remiamas menininkas pamatė Krymą, Kaukazą, Beskidus, meno kolekcijas penkiuose Vidurio Europos miestuose. Wolman skatino jo kūrybinius eksperimentus, domėjimąsi naujomis veiklomis (literatūriniais, fotografijos bandymais). Čiurlionio dėkingumą už palaikymą ir paramą liudija jo dedikacijos. Wolmanų išsaugoti artefaktai ir laiškai reikšmingai papildė menininko darbų ir dokumentų rinkinį. Šiame straipsnyje pateikiama naujų žinių apie Wolman ir jos šeimą, Čiurlionio biografijos detalių, gilinamasi į konkrečias demokratiškos mecenatystės aplinkybes. Publikacija parengta atlikus penkių naujų archyvų, esančių už Lietuvos ribų, tyrimą, pirminius šaltinius susisteminus ir pritaikius istorinį rekonstrukcinį bei interpretacinį metodus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.