Straipsnis skirtas lietuvių poeto, prozininko ir vertėjo Jurgio Kunčino eilėraščiuose funkcionuojantiems vokiškosios kultūros ir literatūros motyvams ir intertekstams tirti. Remiamasi prielaida, kad asmeninės ir profesinės Kunčino sąsajos su vokiečių kalba ir kultūra lėmė savitą jų atspindėjimą kūryboje. Straipsnyje siekiama analitiniais pjūviais pademonstruoti iš pažiūros apibrėžtų, nuo tam tikrų pirminių vertinimų atsiejamų Kunčino eilėraščių interpretavimo alternatyvas. Susitelkiama ties trimis tyrimo aspektais: atminties išsaugojimo, jos reaktualizavimo ir skirtingų kartų autoidentifikacijos paieškų, vokiečių rašytojų bei dailininkų įtakos Kunčino poezijai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.