Profesionalios mokslinių žurnalų leidybos programinės įrangos naudojimo Lietuvoje žvalgomasis tyrimas
Įvadas. Šiame tekste aptariamas profesionalios mokslinių žurnalų leidybos programinės įrangos naudojimo tendencijos ir dėsningumai 2020 m. Uždarojo kodo programinės įrangos leidyboje tyrimai yra riboti, o tyrimų, kuriuose būtų išsamiai analizuojamas konkrečios šalies atvejis, trūksta.
Metodas. Sudarėme žurnalų sąrašą rankiniu būdu patikrinę visų žurnalų interneto svetaines, o surinktus duomenis papildomai patikrinome kitose duomenų bazėse. Be to, elektroniniu paštu individualiai susisiekėme su leidėjais, kad patikslintume duomenis.
Analizė. Duomenys buvo analizuojami taikant aprašomąją analizę, naudotas SPSS statistikos paketas.
Rezultatai. Atlikus analizę nustatyta, kad populiariausias atvirojo kodo sprendimas leidybai yra antrosios arba trečiosios kartos OJS programinė įranga, kurią naudoja beveik pusė žurnalų Lietuvoje. Dažniausiai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje OJS naudojasi socialinių ir technologijos mokslų atstovai. Pereinant nuo leidybos prie gamybos valdymo, OJS naudojimas Lietuvoje palaipsniui mažėja iki 24 proc. Dažnesnis nuosavybinės programinės įrangos naudojimas rankraščiams gauti gali būti susijęs su programinės įrangos kainodara ir žurnalo autorių sudėtimi.
Išvados. Išsamesnė analizė galėtų padėti praturtinti išvadas apie veiksnius, lemiančius profesionalios leidybos programinės įrangos naudojimo situaciją Lietuvoje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.