Latvijos mokyklų vadovų kompetencijos mokantis dabartinės ugdymo terminijos
Straipsniai
Mārtiņš Driksna
University of Latvia
Baiba Kaļķe
University of Latvia
Publikuota 2022-12-30
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2022.49.6
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

ugdymas
mokyklų vadovai
ugdymo terminija
ugdymo terminijos kompetencijos

Kaip cituoti

Driksna, M. and Kaļķe, B. (2022) “Latvijos mokyklų vadovų kompetencijos mokantis dabartinės ugdymo terminijos”, Acta Paedagogica Vilnensia, 49, pp. 83–97. doi:10.15388/ActPaed.2022.49.6.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos mokyklų vadovų kompetencijos jiems pratinantis prie naujos Latvijoje priimtos ugdymo srities terminijos. 2020–2021 mokslo metais Latvijos mokyklos patvirtino naują požiūrį į mokymąsi ir įdiegė ugdymo turinio reformą pavadinimu „Kompetencijų prieigos įdiegimas mokymo turinyje „Skola 2030“. Šis įvykis lėmė keletą pokyčių mokymo programoje, taip pat tai, kad, pristatant reformą mokyklose, turėjo būti vartojami nauji terminai. Todėl, norėdami sėkmingai įgyvendinti reformą, mokyklų vadovai turi visiškai suprasti naująją mokymo programą ir terminiją. Pristatomo tyrimo tikslas yra ištirti, kokios yra būtinos mokyklų vadovų kompetencijos mokantis dabartinės ugdymo terminijos.
Tikslui pasiekti atlikta teorinės literatūros analizė, mokslinis tyrimas ir statistinė rezultatų analizė; parengta ir atlikta mokyklų vadovų apklausa bei apibendrinti tyrimo rezultatai. Empirinėje tyrimo dalyje išsiaiškinta, kokios yra būtinos su ugdymo terminijos įsisavinimu, vartojimu ir perteikimu susijusios mokyklų vadovų kompetencijos. Tyrimo nustatyta, kad svarbiausios kompetencijos mokantis dabartinės ugdymo terminijos yra socialinė kompetencija, metodologinė kompetencija, savikompetencija ir jų subkompetencijos.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.