Latvijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos formavimo ypatumai:4-ojo Daugpilio pasienio apsaugos bataliono pavyzdys (1991–1997 m.)
Articles
Viesturs Rasnacis
Latvian War Museum
Publikuota 2019-12-01
https://doi.org/10.15388/AHAS.2019.6
PDF

Reikšminiai žodžiai

Latvijos istorija
pasieniečiai
Latvijos kariškiai
Latvijos universitetas
socialinės ir ekonominės aplinkybės

Kaip cituoti

Rasnacis, V. (2019). Latvijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos formavimo ypatumai:4-ojo Daugpilio pasienio apsaugos bataliono pavyzdys (1991–1997 m.). Acta Humanitarica Academiae Saulensis, 26, 79-87. https://doi.org/10.15388/AHAS.2019.6

Santrauka

Latvijos Respublikai atgavus nepriklausomybę, ypatingą svarbą įgavo jos sienos statuso klausimas. Įkurta Gynybos ministerija jau 1991 m. lapkričio 13 d. pradėjo rūpintis Latvijos kariuomenės sukūrimu. Latvijos Respublikos sienos apsaugos pajėgos buvo pirmosios pajėgos, kurias suformavo Gynybos ministerija. Iki 1992 m. sausio 2 d. Gynybos ministerijoje iš sujungtų 2452 pozicijų pasienio būriams buvo skirtos 2309 valstybės pozicijos, iš jų 226 sudarė 4-ąjį Daugpilio pasienio apsaugos batalioną, kurio tikslas – saugoti Latvijos sieną su Baltarusija ir Lietuva. Ilgainiui šis batalionas tapo didžiausiu pasienio apsaugos batalionu. Iki 1994 m. Baltarusijos ir Rusijos kontrolės punktuose buvo įvykdyta daugiau nei 90 proc. sienos pažeidimų – tai sąlygojo dar didesnį spaudimą batalionui.
Kaip vienas iš tame batalione tarnaujančių pasieniečių privalumų buvo tai, kad praktiškai visi čia tarnaujantys pasieniečiai laisvai kalbėjo rusiškai. Būtent šia kalba dažniausiai buvo bendraujama su nelegaliai sieną kertančiais kontrabandininkais ir migrantais. Tačiau daugeliui pasieniečių, ypač atvykusių iš rusakalbių šeimų, atlikti administracines užduotis buvo gana sudėtinga – jie turėjo rimtų problemų, tvarkydami dokumentaciją.
Buvo ir kita problema: kadangi tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba buvo privaloma, daugelis pakviestųjų į tarnybą patekdavo ne savo noru, todėl tokie kariai dažnai būdavo nedrausmingi. Daugeliui jų trūko motyvacijos tinkamai atlikti pareigą. Be abejo, ši problema nebuvo būdinga tik 4-ajam Daugpilio pasienio apsaugos batalionui – tuo metu ji buvo aktuali visose Latvijos kariuomenės pajėgose.
Nepaisant visų paminėtų sunkumų, batalionas, atspindėdamas spartų ne tik Latvijos Respublikos, bet ir visų trijų Baltijos valstybių vystymąsi, dar iki 1997 m. iš esmės išsprendė didžiąją dalį savo logistinių ir administracinių problemų. Kai batalionas tapo pavaldus Vidaus reikalų ministerijai, jis jau turėjo reikiamą štabų skaičių ir veikė visu pajėgumu.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.