The Characteristic Trends in Latvian Regional Press: Changes in the Traditional Functions of the Press, the Aspects of Identity and Cultural Diversity

Santrauka

Regioninė spauda yra nuolatinė Latvijos žiniasklaidos sudedamoji dalis, nors jos skaitytojų skaičius Latvijoje kasmet dėl objektyvių priežasčių mažėja: jaunosios kartos gyventojai pagal išsilavinimo ir darbo galimybes, ieškodami geresnio gyvenimo, renkasi kitą gyvenamąją vietovę, vyresnioji karta sensta, be to, Latvijos kaime daugumos gyventojų pajamos yra nedidelės ir jų perkamoji galia ribota, palyginus su miestiečiais, ypač – su rygiečiais. Vis dėlto, nepaisant šių aplinkybių, daugelis latvių vis dar stengiasi skirti pinigų būtent „mūsų vietiniam laikraštėliui“, taip užtikrindami regioninių laikraščių, kaip dešimtmečiais stiprintų tradicinių vertybių, gyvavimą.
Čia skaitytojas gauna patarimų, kaip prižiūrėti savo ir naminių gyvūnų sveikatą, kaip užsiauginti savo darže tai, ko neturi kaimynas, kaip taupiai šeimininkauti ir, pasinaudojus menkomis pajamomis, nuvykti į kelionę po Lietuvą ir Estiją, o pasvajoti apie tolimus kraštus galima turizmo vakaronėje, kai į Gvatemalą vykstama klausantis keliautojo pasakojimų ir stebint filmuotą medžiagą. Svarbu ir tai, kad pasakojant krašto naujienas vartojami savos aplinkos vietovardžiai – taip mokoma jų nepamiršti ir vartoti. Regioninė spauda moko gyvenimą priimti tokį, koks jis yra. Čia galima pasimokyti, kaip iš pensijos, žemesnės už pragyvenimo minimumą, kasmet nuvykti į sanatoriją, kaip pavalgyti už 2 eurus per dieną ir nesiskųsti dėl to. Nelaukti stebuklų, džiaugtis smulkmenomis, nes jėga slypi tavyje! Gebėti šeimininkauti, nedejuoti, būti pavyzdžiu aplinkiniams!
Kaip pripažįsta regionų laikraščių vadovai, regioninė spauda mūsų dienomis yra įgijusi ypatingą reikšmę – ji informuoja apie viską, kas svarbu Latvijos kaime, tokiu būdu tapdama šiuolaikinės kultūrinės aplinkos, kalbos ir bendruomenės susitikimo šaltiniu. Suvokdami ribotas kultūros renginių ir socializacijos galimybes, laikraščiai vykdo ir socialines, gerovės ir sveikatinimo funkcijas, nes dažnai laiškanešys tampa pačiu laukiamiausiu savaitės svečiu vienišuose ir nuo miesto gyvenimo problemų atskirtuose namuose.
Į ekonominę emigraciją iš Latvijos kaimų išvyko nemažai gyventojų, todėl beveik kiekviename laikraštyje esama pasakojimų apie tuos kraštiečius, kurie laimę ir sėkmę rado svetur, apie tuos, kurie sugrįžo į Latviją ir įgyta patirtimi stengiasi sutvirtinti gimtąjį kraštą ir valstybę. Tai įvairūs pasakojimai iš patirties, leidžiantys tarsi ant svarstyklių pasverti jaunosios kartos tapatumą ir priklausymo Latvijai ir latvių kalbai jausmą.