Afganų etninės tapatybės atspindys Khaledo Hoseinio romane Tūkstantis saulių skaisčių

Santrauka

Straipsnyje kalbama apie šiuolaikinį reiškinį – tapatybę ir jos tipus. Aptariamas tyrimas siejamas su Afganistanu: remiasi afganų ir amerikiečių gydytojo Khaledo Hoseinio, šiuo metu garsiausio ir populiariausio autoriaus, rašančio apie Afganistaną, romano Tūkstantis saulių skaisčių analize. Tai antrasis Hoseinio romanas, pasakojantis apie dvi moteris, Mariam ir Lailą, skirtingų kartų ir socialinių sluoksnių atstoves, kurių gyvenimą vienija santuoka su tuo pačiu vyru ir karas, privertęs milijonus žmonių bėgti iš savo šalies. Smurtas, baimė, neteisingas elgesys su moterimis ir tapatybės problemos, tikėjimas, viltis, šeimos apsauga ir ilgalaikės vertybės atspindimos kovoje dėl išlikimo. Straipsnyje aptariama dviejų tipų tapatybė – etninė ir religinė; šios dvi tapatybės iš esmės formuoja afganų identitetą. Afganų tapatybės formavimasis analizuojamas istoriniame kontekste, nes Afganistano istorija daro stiprų poveikį tapatybės raidai. Ne viena tauta bandė užkariauti šią šalį ir jos žmones, tačiau nesėkmingai. Afganistanas laikomas didžiųjų imperijų kapinėmis. Geografiškai tai yra kalnuota šalis, kurioje vyrauja atšiaurus klimatas, – dar ir dėl to svetimšaliams čia turėtų būti sunku gyventi. Net Aleksandrui Didžiajam, mongolams, britams, sovietams, NATO pajėgoms Afganistane nebuvo lengva. Slovakų skaitytojams dėl panašios patirties, siejamos su sovietų invazija (1968–1989), nelaisvės, asmens tapatybės slėpimo, persekiojimo, prisitaikymo prie režimo, gyvenimo, valdant kitai tautai, temos yra gerai žinomos. Būtina supažindinti skaitytojus su naujausia Afganistano istorija, kad jie galėtų susitapatinti su likimais pagrindinių veikėjų, gyvenusių nuolat besikeičiančioje ir daugiaetninėje visuomenėje, kur nuolat mainosi valdžios režimas, pavadinimas, simboliai. Tai sunkina nacionalinio identiteto sukūrimą. Afganistanas yra „audringas kraštas“, sukeliantis nuolatinio chaoso, laisvės ir konfliktų įspūdį. Kartu tai egzotiška, vakariečiams vis dar nepažinta Rytų šalis. Hoseinio vaidmuo yra ne suabejoti vakarietišku požiūriu į Afganistaną, bet jį praturtinti. Rašytojas skaitytojams suteikia naujų žinių ir paverčia paprastus Afganistano gyventojus mylinčiais žmonėmis, besiilginčiais oraus gyvenimo.