Vėlyvojo romėniško laikotarpio ir tautų kraustymosi laikotarpio chronologijos problema Klaipėdos srityje pagal Aukštakiemių (Oberhof) kapinyno radinius
Įdomiausiems vakarinių baltų paminklams priklauso Nemuno žemupyje esantis Aukštakiemių kapinynas. Jį tyrinėjo O. Tischleris 1886–1888 metais. Iš viso buvo atidengta ne mažiau kaip 419 kapų, kurių įkapės tapo (kartu su Sambijos Dollkeim (Kovrovo) kapinyno įkapėmis) Tischlerio chronologinės sistemos (A–B–C–D–E) sukūrimo pagrindu. Ši sistema neprarado savo aktualumo ir mūsų dienomis.
Aukštakiemio kapinyno likimas panašus į daugelio buvusių Rytprūsių paminklų – turtingi radiniai nepaskelbti, išskyrus kelias žinutes, jie dingo kartu su “Prussia-Museum” rinkiniais. Nepaisant to, kad neturime realiai esančios medžiagos ir šaltinių publikacijų, galima pamėginti atlikti Aukštakiemių kapinyno chronologinę analizę. Paskelbtos pavienės žinutės (daugiausia nuorodosÅbergo, Bolino ir Mooros darbuose) leido atkurti apie 100 kompleksų (deja, didelė dalis atkurta iš dalies), tinkamų radinių koreliacijai. Panaudota 31 “chronologiškai jautrių” radinių kategorija, be “Perlen” ar “Spinnwirtel” ir t. t. Reikėjo atsisakyti ir tokių daiktų, kurie aptikti tik vieną kartą, be žinomų tikslesnių aplinkybių. Galima išskirti tokius laikotarpius.
I periodas. Jam skirtini smeigtukai su profiliuota arba rozetine galvute, lankinės segės lenkta kojele, laiptelinės segės, lankinės segės aukšta užkaba, antkaklės kūginiais galais ir viela apvyniotais galais, juostinės ir įvijinės apyrankės. Atkreiptinas dėmesys į daugybę romėniškų monetų, taip pat į skydelines seges – tikriausiai tai vietinis romėniškų segių sekimas. Šis laikotarpis atitinka periodus B2/C1 ir C1, arba apie 150–250 metus.
II periodas išskiriamas pirmiausiai pagal VI Almgreno grupės lankinių segių lenkta kojele vėlyvus variantus, kartu su Sambijos segių formomis, būdingomis periodams C2 – C3 (250–300 m.). Aiškiai matyti perėjimas į III periodą pagal apyrankes pastorintais galais, kurios germanų srityse datuojamos nuo Zakrzów-Hassleben-Leuna tipo kunigaikštiškų kapų horizonto (C2).
III periodo pagrindiniu chronologiniu rodikliu yra vėlyvos lankinės segės lenkta kojele, kurių Mozūruose aptinkama vadinamuose “masurgermanische Kultur” kapų kompleksuose, datuojamuose E periodu. Mozūruose taip pat panašiai datuojamos tordiruotos vielos antkaklės ir apyrankės, sagtys su metopiniu liežuvėliu. Aukštakiemiuose pastarieji radiniai chronologiniu požiūriu yra vienalaikiai su II tipo segėmis žvaigždine kojele – D periodo chronologiniu rodikliu. III periodą reikia tapatinti su D periodu arba tikriausiai su E periodo pradžia (375/400–475/500? m.).
Galimos tirti medžiagos analizė patvirtina O. Tischlerio chronologinę schemą, kurią galima tik vos kiek patikslinti. Galima pažymėti, kad periodai B2/C1–C1 arba gintaro kelio žydėjimo laikotarpis, Aukštakiemiuose yra “kosmopolitiniai” – čia gana daug daiktų, būdingų Sambijos kultūrai. Tik periodais C2–C3 aiškiai pastebimos vietinės tendencijos, matyt, atsiradusios nutrūkus ryšiams tarp genčių. Vėliau vis aiškesni kultūros raidos ritmo pokyčiai (vėlavimas?), rodantys skirtingą Sambijos ir Nemuno žemupio srities raidą. Abiejų baltų sričių vienijančiu elementu galėjo būti tik prekyba gintaru.
Pabaigai – optimistinė išvada: visgi galima nustatyti chronologiją kapinyno, “kurio nėra”!