Užmirštas laidojimo paminklas prie Nemuno - romėniškojo laikotarpio kapinynas Tilsit-Splitter vietovėje
Tarp Jono Puzino darbų yra straipsnis (Puzinas, 1950), kuris priklauso svarbiausioms publikacijoms apie romėnišką importą Lietuvoje ir apskritai rytiniame Baltijos pakraštyje. Tame straipsnyje yra pirmoji ir vienintelė informacija apie archeologinį radinį iš Tilsit-Splitter kapinyno. Ten minima vadinamoji sparninė segė, kuri turėjo būti Sargėnų, Sandrausiškės ir Adakavo segių analogas (Puzinas, 1950, S. 193, Anm. 22; plg. Eggers, 1951, S. 103, Nr. 620; Garbsch, 1965, S. 232, Nr. 764; Nowakowski, 1985, S. 71, Anm. 56). XX a. paskutiniame dešimtmetyje atsiradus daliai Prussia-Museum archyvo (PM-A; plg. Junker, Wieder, 2003), palengvėjo ne tik minėtos informacijos patikslinimas, bet ir kapinyno medžiagos aptarimas.
Romėniškojo laikotarpio kapinynas Tilsit -Splitter buvo atsitiktinai aptiktas 1935 m. vasarą. Paminklas buvo žvyro karjere, prie vadinamojo Schwedischen Friedhof švedų kapų (1 pav. - plg. PM-A, Nr. 6). Aptikti radiniai pateko į Heimatmuseum Tilžėje, o vėliau dauguma atiduota į Prussia muziejų Karaliaučiuje. Prieš tai buvo padarytas radinių sąrašas, jame nurodant analogus pagal žinomą W. Gaertės darbą, skirtą prūsų archeologijai (PM-A, Nr. 9-10; plg. Gaerte, 1929). Tai leido palyginti tiksliai apibūdinti daugumą daiktų.
Tuo remiantis galima spręsti, kad aptariamame kapinyne surasta trimitinė segė (2:1 pav. - plg. Gaerte, 1929, Abb. 138:i), penkios prūsų serijos akinės segės (2:2 pav. plg. Gaerte, 1929, Abb. 138:k) ir net devyni segių vienetai, artimi Almgreno 72 tipui (2:3 pav. - plg. Gaerte, 1929, Abb. 139:g). Nepaprastai idomios yra trys “romėniškos segės”; tiesa, vienos iš jų neįmanoma tiksliau apibūdinti, tačiau dvi likusios yra vadinamosios Noriko-Panonijos sparninės segės (2:4 pav. - plg. Gaerte, 1929, Abb. 161:b). Vienos iš pastarųjų segių fotografija išliko Prussia muziejaus archyve (3 pav. - plg. PM-F, Nr. 977), tai leidžia ją skirti Almgreno 238r segių tipui (Garbsch, 1965, S. 70-71, Abb. 36). Daugiausia šio tipo segių aptinkama Baltijos kraštuose (Garbsch, 1965, Karte 61; plg. Puzinas, 1950; Michelbertas, 1978; 2001; von Carnap-Bornheim, Salač, 1999, S. 136, Nr. 31-38), tai rodo, jog yra sparninių segių “supaprastintas” variantas. gamintos specialiai barbarams (Garbsch, 1965, S. 71). Kitos dvi - tai lankinės lenkta kojele segės (2:5, 6 pav. - plg. Gaerte, 1929, Abb. 168:d, f) iš vėlyvojo romėniškojo laikotarpio. Panašiu laikotarpiu galima datuoti taip pat dvi apskritas rozetines seges (2:8 pav. - plg Gaerte, 1929, Abb. 170:g), o apskrita segė su ažūriniu ornamentu (2:9 pav. - plg. Gaerte, 1929, piešinys 260 p.) priklausė ankstyviesiems viduramžiams.
Antkaklės yra trimitiniais (4:2 pav. - plg. Gaerte, 1929, Abb. 142:a, d) arba buoželiniais (4:1 pav. - plg. Gaerte, 1929, Abb. 183A) galais, apyrankės - apskrito pjūvio lankeliu (4:3 pav. - plg. Gaerte, 1929, Abb. 145:b), juostinės profiliuotais galais (4:4 pav. - plg. Gaerte, 1929, Abb. 145:g) ir analogiškos vadinamosioms “Schlangenkopfarmringe” iš Wielbarko kultūros (4:6-8 pav. - plg. Gaerte, 1929, Abb. 145:c-e). Kitiems papuošalams, tokiems kaip karoliai (2:7 pav.) ar kabučiai, Gaertės knygoje tik išimtiniais atvejais nurodyti analogai (1929, Abb. 76:b, 140:g). Be nuorodų į Gaertės knygos iliustracijas, taip pat paminėti darbo įrankiai ir ginklai, nepateikti tikslesni duomenys apie Romos monetas, tačiau prie sąrašo pridėtas vienintelis kapinyne surasto indo piešinys (5 pav. - PM-A, Nr. 4).
Turtingi radiniai paskatino Karaliaučiaus archeologą Walteri Gronau 1936-1940 m. daryti kasinėjimus, kurių metu buvo atkasta 140 kapų (plg. Neue Bodenfunde, 1936, S. 33; Bohnsack, 1938, S. 29). Atidengti objektai buvo toliau į vakarus ir šiaurę ir priklausė vėlyvajam romėniškajam bei tautų kraustymosi laikotarpiui. Tyrinėtoje kapinyno dalyje nerasta ankstyvojo romėniškojo laikotarpio medžiagos.
Ankstyviausia kapinyno dalis, ta, kurioje 1935 m. buvo surinkti daiktai, buvo visiškai sunaikinta kasant žvyrą. Ankstyvojo romėniškojo laikotarpio medžiaga iš Tilsit-Splitter kapinyno rodo, kad vadinamoji Nemuno žemupio grupė susiformavo jau B2a periode. Kartu ši medžiaga rodo įvairius šios grupės žmonių ryšius: radiniai iš Tilsit-Splitter turi analogų rytiniame Baltijos jūros krante - nuo Vyslos žiočių iki Vakarų Lietuvos pakrančių. Galima spėti, kad Nemuno žemupio gyventojai vaidino svarbų vaidmenį kaip tolimų prekybinių ryšių tarpininkai. Jų dėka į Nemuno žemupį patekdavo įvairių įvežtinių daiktų, tarp jų - Noriko-Panonijos sparninė segė, daugiau nei prieš pusšimtį metų paminėta J. Puzino.