Žymus vokiečių hermeneutikos teoretikas, filosofas, istorikas Wilhelm Dilthey XIX amžiaus pabaigoje yra išsakęs mintį apie biografiją kaip aukščiausią istorinio ir dvasios mokslo formą, istoriografijos viršūnę. Šią patosišką idėją mokslininko kolegos labai greitai sukritikavo ir paneigė. Šiandien, ko gera, galėtume teigti, jog biografijos – nelabai dažnas ir populiarus, atvirkščiai – primirštas reiškinys istoriografijoje. Dar daugiau – biografijų rašymas (priklausomai nuo būsimos biografijos pagrindinio veikėjo asmenybės ir veiklos) neretai atiduodamas į žurnalistų ar literatūros mokslų atstovų rankas. Šiek tiek apmaudu, turint omeny ir tai, kad Rytų Europoje, konkrečiai – kaimyninėje Lenkijoje būtent istorikai pirmieji pradėjo diskutuoti atskiros mokslinės disciplinos – biografistikos teoriniais ir metodologiniais klausimais. Šiuo metu ten yra susiformavusi dviejų rūšių istorinė biografistika – tradicinė, išsami vieno asmens gyvenimo istorija bei biografija kaip sudedamoji tiriamo objekto dalis, kai tyrinėjama ne tik asmenybė, bet ir tuo laiku vykę istoriniai, kultūriniai reiškiniai, susiję su tuo asmeniu. Akivaizdu, jog biografija išties turi visus šansus būti svarus ir svarbus indėlis į istoriografiją.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.