Straipsnis skirtas vienos priežastingumo atmainos – vidinės priežasties – raiškai prielinksninėmis konstrukcijomis. Vidinė priežastis, kaip konkrečiosios priežasties elementas, išskiriama lingvistiniais sumetimais, siekiant išryškinti semantines ir sintaksines nagrinėjamų konstrukcijų ypatybes. Straipsnyje gretinamos vokiečių ir lietuvių kalbų prielinksninės konstrukcijos, einančios sakinyje priežasties aplinkybe ir reiškiančios vidinę priežastį ir jos porūšius: situacinę ir nesituacinę priežastį. Tai vokiečių kalbos prielinksniai vor ir aus bei lietuvių kalbos prielinksniai iš ir nuo.
Straipsnyje pateikiama šių prielinksnių aplinka, tipiški daiktavardžiai, reiškiant vidinę priežastį, taip pat aptariamos sintaksinės tokių junginių ypatybės. Dviejų kalbų gretinimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju sinonimija arba labai ribota, kaip lietuvių kalboje, arba beveik neįmanoma, kaip vokiečių kalboje. Pagrindinis skirtumas tarp kalbų yra tas, kad vokiečių kalboje egzistuoja formali opozicija situacinei ir nesituacinei priežasčiai reikšti. Lietuvių kalba tokios formalios opozicijos neturi, vidinės priežasties raiškai universaliai vartojamas prielinksnis iš, o kiti prielinksniai tokioje aplinkoje yra reti ir netipiški.