Išorinės priežasties raiška prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose
Straipsnis skirtas vienos priežastingumo atmainos − išorinės priežasties − raiškai prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose. Apsiribojama dviem prielinksniais: vokiečių kalbos prielinksniu von, reikalaujančiu naudininko linksnio, ir jo leksiniu atitikmeniu lietuvių kalboje nuo, vartojamu su kilmininku. Greta daugelio kitų reikšmių, šie prielinksniai gali reikšti ir priežastį, pati būdingiausia – išorinės priežasties raiška.
Išorinė priežastis išskiriama lingvistiniais sumetimais, siekiant išryškinti semantines ir sintaksines nagrinėjamų konstrukcijų ypatybes. Išorine priežastimi laikomi išoriniai dalykai, dėl kurių sakinio subjektas patiria tam tikrą pasekmę. Tai gali būti išorės reiškiniai, tokie kaipsaulė, vėjas, kaitra ir kt. bei to paties subjekto išoriniai požymiai, pvz., ėjimas, lakstymas, ieškojimas, svoris. Straipsnyje nagrinėjami prielinksniniai junginiai su abstrakčiaisiais daiktavardžiais, reiškiančiais tiesioginę išorinę priežastį, ir konkrečiaisiais daiktavardžiais, reiškiančiais netiesioginę išorinę priežastį. Netiesioginės išorinės priežasties raiška pasitaiko rečiau − konkretieji daiktavardžiai šiuo atveju pavartojami metonimiškai.
Straipsnyje apibūdinama nagrinėjamų konstrukcijų aplinka bei išskiriami du jų vartojimo sakinyje būdai išorinei priežasčiai reikšti: aplinkybinis ir priklausomas nuo gramatinės struktūros. Pastaruoju atveju išorinę priežastį reiškiančios prielinksninės konstrukcijos, greta priežasties reikšmės, nusako ir veiksmo sukėlėją, kurį galima laikyti ir priežastimi, dėl kurios sakinio subjektas patiria tam tikrą pasekmę. Todėl šiuo atveju galima kalbėti apie sinkretinę tokių konstrukcijų reikšmę, apimančią priežastį ir veiksmo sukėlėją.