Gramatiniai įvardžio en tyrinėjimai yra nukreipti į jo sugebėjimą pakeisti sintaksines konstrukcijas, atitinkančias veiksmažodžio ir daiktavardžio papildinius, prijungiamus prielinksniu de. Teksto analizės plotmėje jis atskleidžia savo turinį kaip anaforinė referencijos priemonė. Įvardžio en įtraukimas į predikato sintagmą leidžia susieti jo prigimtį su predikacijos kategorija, teigiančia kalbos fakto ir tikrovės ryšį. Šioje plotmėje en apibendrina kalbos mechanizmus, atskleidžiančius veiksmažodžio ir daiktavardžio sąvokų tarpusavio priklausomybę, aktualizuojamą prielinksniu de. Kadangi šis prielinksnis naudojamas ne tik predikato – aktantų ryšiui, bet ir daiktavardžio sąvokos apibrėžtumui (priklausomybė kaip dviejų viena kitą apsprendžiančių sąvokų grandis, identifikacijos mechanizmas kaip substancijai inherentinės kiekybinės charakteristikos aktualizavimas) reikšti, įmanoma teigti, kad įvardis en atspindi prancūzų kalbos sistemos tendenciją akcentuoti daiktavardį kaip integruotą į predikato traukos lauką.