[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje tyrinėjami latvių racionalistinio pobūdžio giesmynai XIX a. pradžios literatūroje, sutelkiant dėmesį į skaitymo istorijos Vidžemėje ir Kurše epizodą. Pertvarkyti giesmynai sulaukė stipraus latvių skaitytojų auditorijos pasipriešinimo, kurį galėjo lemti svarbus tradicinių giesmynų vaidmuo valstiečių gyvenime. Šiame straipsnyje nagrinėjamas naujųjų giesmynų pristatymo procesas, nurodant atmestinio latvių skaitytojų požiūrio į juos priežastis. Skaitymo istorijos kontekste, kaip teigė šią sritį nagrinėjęs latvių mokslininkas Aleksejs Apīnis, skaitytojams pristatyti naujieji giesmynai iš jų sulaukė segregacinio požiūrio. Pasipriešinimas racionalistinio pobūdžio giesmynams parodė, kad XIX a. pradžioje dauguma latvių skaitytojų priklausė „senajai visuomenei“ ir suvokė skaitymą kaip tradicinę, paveldėtą ir su apeigomis susijusią praktiką. Galima daryti prielaidą, kad atsainus požiūris į racionalizmo idėjas ir sausą kalbą sutapo su pasipriešinimu naujovėms ir tradicinės literatūros pokyčiams. Naujųjų giesmynų įvedimas tapo tradicijos ir pažangos konfliktu. Tuo pačiu metu skaitytojų nepakantumas naujovėms rodo, kad XIX a. pradžioje knygos jau buvo įgijusios reikšmingą vietą valstiečių gyvenime ir buvo laikomos labai prestižinėmis, o skaitytojai buvo pasirengę maištauti ir susitaikyti su sunkumais, siekdami išsaugoti savo knygas ir skaitymo įpročius.