KNYGOS ISTORIJA SUOMIJOJE NUO XVIII A. IKI MŪSŲ DIENŲ (ANGLŲ K.)
Apžvalgos
TUIJA LAINE
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v60i0.1363
PDF

Reikšminiai žodžiai

...

Kaip cituoti

LAINE T. (2013) „KNYGOS ISTORIJA SUOMIJOJE NUO XVIII A. IKI MŪSŲ DIENŲ (ANGLŲ K.)“, Knygotyra, 600, p. 235-244. doi: 10.15388/kn.v60i0.1363.

Santrauka

Faculty of Theology, University of Helsinki
Vuorikatu 3, Box 4, 00014 Helsinki, Finland
E-mail: tvhlaine@mappi.helsinki.fi

Šios apžvalgos tikslas – pateikti įvadą į Suomijos knygos istorijos tyrimus per pastaruosius 300 metų: kaip knygos mokslas vystėsi nuo aštuonioliktojo
amžiaus iki dabar, kokios buvo pagrindinės temos ir dėl kokių specifinių priežasčių jos tapdavo itin reikšmingos skirtingais knygos istorijos laikotarpiais, pagaliau, kokiais metodais mokslininkai naudojosi istoriškai tirdami knygą.
Pirmiausia knygos istorija Suomijoje susidomėjo bibliotekininkai, kurių veikla iš pradžių buvo sutelkta į Turku akademijos fondų katalogavimą. Henrikas Gabrielius Porthanas, paskirtas Turku akademijos iškalbos profesoriumi 1777 metais, dirbo Akademijos bibliotekos bibliotekininku. H. G. Porthanas buvo pirmasis Suomijoje, išsamiai rašęs apie Akademijos biblioteką.
Kai gaisras 1827 metais suniokojo visus Turku akademijos bibliotekos fondus, Rusijos imperatorius perkėlė Suomijos sostinę ir Akademiją į Helsinkį, todėl bibliotekos fondų atkūrimą reikėjo pradėti nuo nulio. Fredrikas Wilhelmas Pippingas, kuris tuo metu dirbo Universiteto bibliotekos bibliotekininku, pradėjo organizuoti knygų komplektavimą. Jis studijavo knygas ir domėjosi jų spausdinimu bei gamyba. Taip sukaupti empiriniai duomenys leido jam sukurti pirmąją Suomijos spaudinių bibliografiją. F. W. Pippingo bibliografija stebina savo modernumu, joje galima įžiūrėti senųjų knygų katalogavimo taisyklių, kurios buvo suformuluotos daug vėliau.
XX amžiaus pradžioje susidomėjimas Suomijos knygų istorija prasiplėtė. Atsirado leidinių daugelyje svarbių jos sričių. Buvo atliekami ir leidžiami knygų leidybos, knygų prekybos ir spausdinimo tyrimai. Penktąjį ir šeštąjį XX amžiaus dešimtmečius daugelis Suomijos nacionalinės bibliotekos bibliotekininkų domėjosi įvairiais Suomijos knygos istorijos aspektais. Toini Melander rašė apie spaustuves ir proginius spaudinius, Jorma Vallinkoski – apie Universiteto bibliotekos istoriją ir Turku akademijos disertacijas, Henrikas Gronroosas specializavosi kaip knygų savininkų šaltinių žinovas.
Per devintąjį ir dešimtąjį XX a. dešimtmečius Suomijos nacionalinė biblioteka ir Helsinkio universiteto Bažnyčios istorijos katedra inicijavo projektą ir pradėjo kataloguoti Fennica literatūrą nuo 1488 iki 1800 metų. Projekto metu buvo paskelbtas ankstyvosios Fennica vadovas, kurį redagavo Tuija Laine, ir dvitomis apie pirmąsias Suomijos spaustuves. Jo autorė Anna Perälä vėliau rašė apie senąsias spaustuves, spaudinius bei iliustracijas. Projekte dalyvavę tyrėjai pradėjo skaityti knygos istorijos paskaitas Helsinkio universitete ir 1996 metais išleido knygotyros metodologijos knygą Kirjahistoria. Johdatus tutkimukseen.
Pirmajam XXI a. dešimtmečiui būdinga aktyvi knygos istorijos srities leidybinė veikla. Paskelbti mokslinių projektų duomenys apie knygų prekybą, knygas ir Švietimo epochą, knygrišystę, raštą ir skaitymą. Daugelis senųjų knygų kolekcijų, surinktos įvairių draugijų, mokyklų bei panašių organizacijų, atsidūrė skirtingose bibliotekose, todėl šiuo metu vykdomi arba jau baigti vykdyti keli su tuo susiję senųjų knygų katalogavimo projektai.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.