Nuo XX a. pradžios, kai Danielis Mornet atliko savo inovatyvų privačių bibliotekų katalogų tyrimą siekdamas nustatyti, ką žmonės skaitė Apšvietos amžiuje, istorikai diskutavo, kaip atpažinti perkamiausius tekstus tolimoje praeityje. Be bibliotekų katalogų, XVIII amžiaus Prancūzijos mokslininkai įnirtingai tyrinėjo testamentų registrus, leidėjų archyvus, spaudos licencijų registrus, knygų aukcionų įrašus, skaityklose (pranc. ca binets de lecture) esančius kūrinius ir net nepaprastai gausią amnestuotų piratinių 1777–1781 m. knygų leidimų dokumentaciją. Šiame straipsnyje teigiama, kad nė vienas iš šių šaltinių atskirai negali suteikti mums pakankamai įžvalgų, kad galėtume pateikti patikimą prekybos knygomis ir knygų rinkos apžvalgą. Tačiau paimti kartu ir analizuoti skaitmeniniu būdu jie suteikia svarbių reprezentatyvių įžvalgų apie XVIII amžiaus geriausiai parduodamus tekstus, žanrus ir autorius. Straipsnyje lyginamos ir supriešinamos kelių didelio masto skaitmeninių projektų išvados, siekiant nustatyti ir ištirti perkamiausius arba dažniausiai aptinkamus įvairių žanrų tekstus, įskaitant mokyklinius vadovėlius, savigalbos vadovus, populiariosios medicinos tekstus, kūrybinę literatūrą ir religines knygas. Tai padės mums kritiškiau įvertinti, kokie kūriniai ankstyvajame moderniajame laikotarpyje buvo laikomi bestseleriais. Kai kurių plačių XVIII amžiaus spaudos kultūros kontūrų atskleidimas taip pat meta iššūkį esamiems Apšvietos amžiaus, sekuliarizacijos, visuotinio raštingumo ir knygų prekybos naratyvams.