Lietuvos nacionalinės kultūrinės periodikos leidyba: kultūrinių funkcijų raiška 2000–2015 metais

Santrauka

Kultūrinė periodika, kaip specifinė kultūros ir leidybos lauko dalis, gali būti tiriama keliomis kryptimis: analizuojant koncepcinį kultūrinių periodinių leidinių aspektą, t. y. jų kultūrinių funkcijų realizaciją; atsižvelgiant į bendruosius periodinių leidinių leidybos modelius; tiriant kitus tik kultūriniams periodiniams leidiniams būdingus leidybos aspektus, tarkim, specifinius finansavimo ypatumus. Šiame straipsnyje bus analizuojama, kaip buvo realizuojamos tiriamojo laikotarpio (2000–2015 m.) nacionalinių periodinių leidinių kultūrinės funkcijos kultūrinės periodikos virtualizacijos kontekste. (Kultūrinių leidinių virtualizacija šiame straipsnyje suvokiama kaip kultūrinių periodinių leidinių (žurnalų, laikraščių) perkėlimas į virtualią erdvę arba jų kūrimas toje erdvėje (tinklaraščiai, portalai, socialiniai tinklai).) Tiriamojo laikotarpio kultūriniai periodiniai leidiniai, kaip kultūros lauko dalis, buvo aktualūs: 1. perduoti ir saugoti kultūrinę informaciją (šiuo atveju aktualus komunikacinis kultūrinio pranešimo ir kultūrinės erdvės ryšys bei išliekamoji kultūrinių tekstų vertė); 2. formuoti naujus adresatus kultūrinei žiniai priimti (kiekvienas leidinys suburia savo auditoriją ir taip papildo bendrą kultūros lauką, skleisdamas kultūrinę informaciją pritraukia naujų skaitytojų); 3. siunčiamą žinią aktualizuoti įvairesniais kanalais (tarptautiškumo svarba), išplėsti kultūrinių tekstų prieinamumo ir pasiekiamumo galimybes; medijų pokyčiai (socialiniai tinklai, portalai, tinklalapiai) sukūrė platesnį, modernesnį ir įvairesnį kultūrinį komunikacijos lauką. 2000–2015 metais medijų pokyčių kaita pradėjo tapti būtinybe. Pirmiausia – kaip būdas pasiekti daugiau skaitytojų. Dėl savo specifinio turinio kultūriniai leidiniai formos pokyčius analizuojamu laikotarpiu vertino nuosaikiai: išlaikyti kokybišką spausdintinį variantą jiems buvo prioritetas. Kita vertus, kultūriniai leidiniai, nors ir ne visada noriai, pradėjo pripažinti interneto svarbą, vertinti tai kaip platformą skleisti kultūrinę informaciją. Šis aspektas tapo svarbiu lūžiu kultūrinės periodikos leidyboje.