Vilniuje leistų senųjų spausdintinių kirilinių tetraevangelijų menologijos
Straipsniai
Jerzy Ostapczuk
Christian Theological Academy in Warsaw, Poland
Publikuota 2023-07-18
https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2023.80.126
PDF

Reikšminiai žodžiai

liturginė tetraevangelija
evangelijos
Vilnius
Mamoničius
Ortodoksų brolija
menologijos
šventieji
šventės

Kaip cituoti

Ostapczuk, J. (2023). Vilniuje leistų senųjų spausdintinių kirilinių tetraevangelijų menologijos. Knygotyra, 80, 116-146. https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2023.80.126

Santrauka

Tik keturios iš 110 ankstyvųjų kirilica spausdintų tetraevangelijų buvo publikuotos Vilniuje. Trys iš jų buvo išleistos Mamoničių spaustuvėje (1575, 1600 ir maždaug 1620 m.), o viena buvo publikuota Vilniaus Šventosios Dvasios brolijos spaustuvėje (1644 m.). Kadangi apie šiuos keturis leidinius dažnai rašoma įvairiuose knygotyriniuose tyrimuose, bet jie visiškai ignoruojami liturginio mokslo tyrimuose, šio tyrimo pagrindu buvo pasirinktas šventųjų ir liturginių švenčių minėjimas menologijose (t. y. fiksuotų datų religiniuose kalendoriuose), pateiktose Vilniuje publikuotuose Šventojo Rašto leidimuose. Kartu buvo tiriamos šio tyrimo tematiką atitinkančios tipologiškai homogeniškos knygos. Šis tyrimas buvo paremtas visomis kirilica spausdintomis ankstyvosiomis liturginėmis tetraevangelijomis, t. y. knygomis, publikuotomis iki 1800 metų. Ypatingas dėmesys buvo skirtas trims XVI a. Maskvoje spausdintiems (vadinamiesiems anoniminiams) ir pirmiesiems dviem Lvovo leidimams (1636 ir 1644 m.), kadangi šios publikacijos kartais laikomos Vilniaus evangelikų pirmtakėmis.
Tekstinė ir liturginė menologijų analizė buvo pagrindiniai šioje publikacijoje taikyti tyrimo metodai. Šio tyrimo objektas buvo įvairus paminėtų dienų skaičius dvylikoje mėnesių, įvairių šventųjų ir švenčių paminėjimas arba nepaminėjimas bei pažodinis (paraidinis) minėtinų švenčių pavadinimų atitikimas bei Šventojo Rašto fragmentų panaudojimas Dieviškojoje Liturgijoje. Atlikto tyrimo rezultatai įrodo, kad trys Mamoničių Šventojo Rašto leidimai kopijavo Maskvos liturginę tradiciją, o Vilniaus brolijos Tetraevangelija tiksliai atkartojo pirmąjį Lvovo Šventojo Rašto leidimą.
Tai reiškia, kad viena iš trijų Maskvos XVI a. tetraevangelijų pasitarnavo kaip pirmojo Mamoničių leidyklos varianto šaltinis bei kad ketvirtoji Vilniaus Evangelija yra tiksli pirmosios Lvovo Tetraevangelijos kopija. Skirtingų Vilniaus Šventojo Rašto leidimų tekstų tarpusavio skirtumai atskleidžia, kad į juos derėtų žiūrėti kaip į spaustuvininko atliktos teksto peržiūros rezultatą.
Šis tyrimas papildytas baigtiniu visų 203 paminėjimų, esančių keturių Vilniuje publikuotų tetraevangelijų menologijose, sąrašu.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.