1981 m. į mokslo apyvartą buvo įtrauktas konvoliutas (VUB RSS: II–4996–4997), kilęs iš asmeninės M. Mažvydo bibliotekos. Į M. Mažvydą kaip į knygos savininką nurodė lotynų kalba padarytas nuosavybės įrašas M. Moſsuid ſibi & ſuis comparauit „M. Mažvydas įsigijo sau ir saviškiams“. Šalia jo Nojus Feigelmanas aptiko vienodos rašalo spalvos ir panašios rašysenos tekstą, įrašytą graikų kalba Ἥ ἐυσέβεια πρὸς πάντα ὠφέλιμ[ος] ἐσὶ „Maldingumas viskam naudingas yra“, kurio interpretacija sukėlė sunkumų. Ilgainiui abu įrašai išgarsėjo kaip „M. Mažvydo autografas“. Straipsnyje Prahos lingvistų būrelio plėtojamos visuminės filologijos (celostní filologie) požiūriu nagrinėjama šių tekstų kilmė bei žanrinė priklausomybė. Prieinama prie išvados, kad abu tekstai sudaro išplėstinį nuosavybės įrašą. Abu tekstai atlieka distinktyvinę funkciją: pirmas žymi knygos savininką pagal vardą, antras pateikia jo asmeninį šūkį (symbola, motto). Norint palyginti parodoma, kaip tas pats devizas, pateiktas lotynų ir lietuvių kalbomis, funkcionuoja 1559 m. leidinyje Forma Chrikſtima.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.