KRISTIJONO DONELAIČIO „METŲ“ FRAGMENTŲ VERTIMAS Į LATVIŲ KALBĄ XIX A. PIRMOS PUSĖS LATVIŲ LITERATŪROS KONTEKSTE
Latvijas Nacionālā bibliotēka
Mūkusalas iela 3, Rīga, LV-1423
El. paštas: Inara.Klekere@lnb.lv
Straipsnis skiriamas Karlo Friedricho Watsono (lat. Karlis Frīdrihs Vatsons, 1777–1826) atliktam K. Donelaičio „Metų“ fragmentų vertimui į latvių kalbą: aptariami du poemos teksto fragmentai, skelbti 1822 ir 1823 metų Kuržemės kalendoriuje „Veca un jauna laika grāmata“, pabrėžiant šios publikacijos vietą XIX a. trečiojo dešimtmečio latvių literatūros kontekste. Latvių literatūrologijoje K. F. Watsono vertimas tradiciškai interpretuojamas akcentuojant, jog šis darbas turi Apšvietos amžiaus literatūrai būdingų požymių. Tačiau tuo metu, kai pasirodė K. F. Watsono vertimai, Apšvietos idėjos buvo beveik išsekusios ir latvių literatūroje jau buvo galima įžiūrėti ankstyvojo romantizmo įtaką. Kaip ir kiti žymūs žodinio meno pavyzdžiai, taip ir „Metų“ tekstas buvo nesenstantis, jo universalizmas atvėrė galimybes įvairiai išryškinti bei išdėstyti tekstą. „Metai“ susisiejo su tomis naujosiomis vertybėmis, kurias XVIII–XIX a. sandūroje vokiečių, o šiek tiek vėliau ir latvių literatūrai suteikė ankstyvasis romantizmas. Tai liudija gamtos pabudimo ir „nepedagogizuotos“ vaikystės vaizdavimas „Pavasario linksmybių“ vertime. Pasisakymas prieš valstiečių (originale – lietuvių; vertime – latvių) kartais nekritišką požiūrį į „vokiškumą“ ir savo tautybės paniekinimą siejosi su J. G. Herderio, o vėliau – ir su ankstyvojo romantizmo atstovų požiūriu į tautiškumą kaip fenomeną, vertą dėmesio ir tyrimų. Nežinoma, ar K. F. Watsonas mokėjo lietuvių kalbą, tačiau vertimui jis naudojo dvikalbį lietuvių ir vokiečių leidinį. Vertėjas aiškiai matė abiejų baltų kalbų – latvių ir lietuvių – artimumą. Anot jo, latvių kalba tebuvo „stipriai“ modifikuotas lietuvių kalbos dialektas.