Šiame straipsnyje atskleidžiama dalis su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejamo koncepto ŠVENTĖ turinio. Teorinį tyrimo pagrindą sudaro kognityvinei lingvistikai artimas požiūris į žodžio reikšmės, koncepto ir kategorijos santykį, pasitelkiami konceptualiosios analizės, aprašomasis, interpretacijos metodai ir laisvųjų asociacijų eksperimentas. Tiriamoji medžiaga – žodžio švęsti asociacijų laukas ir šventiškumo kategorijos aktualizaciją kalboje atskleidžiančių visų būdvardžių šventiškas, -a formų, prieveiksmio šventiškai vartojimo pavyzdžiai. Laikomasi nuomonės, kad koncepto turinį kalbos vartotojų sąmonėje tiksliausiai atskleidžia žodinės asociacijos, todėl iš žodžio švęsti asociacijų lauko gauta informacija sudaro aprašymo pagrindą, kurį papildo kategorijos aktualizacijos pavyzdžių analizės įžvalgos.
Konceptas ŠVENTĖ priskiriamas mišrių konceptų tipui – yra artimas tipinei schemai ir scenarijui, todėl koncepto turiniui aprašyti pasirinkta dviejų dalių seka. Pirmiausia aprašoma, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiama šventės priežastis, paskui aptariamos šventės apraiškos – ženklai, kurie leidžia teigti, kad yra švenčiama.
Padaryta išvada, kad kalbos vartotojai nelinkę šventės sieti su valstybei svarbiomis progomis, stipresnė orientacija į privataus gyvenimo sferą.
Šventės apraiškos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje aprašytos atskaitos tašku laikant jutimus, kuriais iš aplinkos gaunama informacija. Mažai pavyzdžių, kuriuose aprašomos situacijos, suvokiamos tik vienu iš jutimų – rega arba klausa. Dominuoja keliais jutimais suvokiamų situacijų pavyzdžiai.
Kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuota nuostata, kad šventimo procesas apima įvairias nebaigtines ir aiškaus rezultato neturinčias veiklas, intensyvią emocijų raišką.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.