Vaikų smurtinės traumos: mechanizmas ir pobūdis
-
Jolanta Labanauskienė
Kęstutis Žagminas
Benjaminas Siaurusaitis
Publikuota 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2010.4.2096
PDF

Kaip cituoti

1.
Labanauskienė J, Žagminas K, Siaurusaitis B. Vaikų smurtinės traumos: mechanizmas ir pobūdis. LS [Prieiga per internetą]. 2010 m.sausio1 d. [žiūrėta 2022 m.sausio19 d.];8(4):0-. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2096

Santrauka

Jolanta Labanauskienė1, Kęstutis Žagminas2, Benjaminas Siaurusaitis3

1Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika, Santariškių g. 7, LT-08406 Vilnius
2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas,
M. K. Čiurlionio g. 21/27, LT-03101 Vilnius
3 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika, Santariškių g. 7, LT-08406 Vilnius
El. paštas: j.labanauskiene@yahoo.com

Įvadas / tikslas: Tyrinėjant aktualią problemą – smurtą prieš vaikus, literatūros šaltiniuose nepavyko rasti išsamios vaikų smurtinių traumų analizės pagal vaikų amžių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti vaikų smurtinių traumų mechanizmą ir pobūdį atsižvelgiant į vaikų amžių ir smurto vietą.

Metodai: Aprašomasis epidemiologinis tyrimas. Duomenų bazę sudarė retrospektyviai analizuoti 3110 vaikų, gydytų 1990–2007 m. Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje dėl smurtinių traumų, medicininių dokumentų duomenys. Duomenims analizuoti naudoti tradiciniai statistiniai metodai. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 13 kompiuterine programa.

Rezultatai: Beveik visi kūdikiai (96,8 %) patyrė smurtą šeimoje. Vyresni vaikai jį patyrė dažniausiai įvairiose viešose vietose, o 16–17 metų vaikų – net 89,2 %. Vaikus dažniausiai skriausdavo nepažįstami vyresni vaikai ar suaugusieji: mušdavo rankomis (75,8 %), rečiau – kietu daiktu, spardydavo ar žalodavo kitais būdais. Durta, pjauta, šauta buvo dažniausiai į vyresnius vaikus. Galvos smegenų sužeidimai sudarė 39,8 % visų traumų, daugiausia kūdikiams (54,8 % visų jų traumų), 25,8 % jų šie sužeidimai buvo sunkiausi. Kaulų lūžimus patyrė 18,5 % vaikų, dažniausiai nosies kaulų (48,5 %), o 16–17 metų vaikams net 67,1 % visų kaulų lūžimų buvo penkto delnakaulio lūžiai (18,7 % visų kaulų lūžių). Kaukolės kaulų lūžiai kūdikiams sudarė 16,1 % visų traumų ir 83,3 % visų jų kaulų lūžių. Dauginius sumušimus patyrė 16,3 % vaikų.

Išvados: Smurto dažnis, vieta yra susiję su vaikų amžiumi. Šeimoje smurtą patyrė 83,9 % vaikų iki 6 metų, o kuo vaikai buvo vyresni, tuo dažniau jie smurtą patirdavo įvairiose viešose vietose: iš viso 72,9 % vaikų smurtinių traumų ir 89,2 % 16–17 metų vaikų traumų. Vaikų smurtinėms traumoms buvo būdingi: galvos smegenų traumos (39,8 %), nosies kaulų lūžimai (48,5 %), penkto delnakaulio lūžimai (18,7 %) ir dauginiai kūno sumušimai (16,3 %).

Reikšminiai žodžiai: smurtas prieš vaikus, vaikų smurtinės traumos.

Current clinical guidelines for cardiac resynchronization therapy: the experience of vilnius cardiology-angiology center

Jolanta Labanauskienė1, Kęstutis Žagminas2, Benjaminas Siaurusaitis3

1 Clinic of Childrens Disease of Vilnius University Medical faculty, Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, Lithuania
2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Public Health, M. K. Čiurlionio str. 21/27, LT-03101 Vilnius, Lithuania
3 Clinic of Childrens Diseases of Vilnius University Medical faculty, Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, Lithuania
El. paštas: j.labanauskiene@yahoo.com

Background /objective: We were analyzing a very important problem – violence against children – and found no detailed information about violence related injuries by children age in the analyzed literature. The purpose of this study was to determine the mechanism and nature of violence related injuries according to children age and place of incurrence.

Methods: We have retrospectively analyzed the records of 3110 children treated in Vilnius University Children's Hospital during 1990–2007 as a result of incurred violence related injuries. Our statistical analysis was performed using the software package SPSS 13.0.

Results: Most of the children (96.8 %) were reported to have suffered violence in family. Older children were mostly affected by violence in different public places and almost 89.2 % of them were at the age between 16–17. In most cases they were injured by unfamiliar youngsters or adult persons and their injuries were caused mainly by beating with hands (75.8 %) or, more rarely, by beating with a hard object, by kicking, etc. Punctured, cut or gunshot wounds were mostly in older children. Cerebral injuries had a prevalence of 39.8 % among all injuries studied and most of them were reported in infants (54.8 % of all their injuries). 25.8 % of these injuries had the most serious nature. 18.5 % of children had suffered bone fractures, most commonly nasal bone fractures (48.5 %). Among children aged between 16–17 years, nasal bone fractures count for 67.1 % of all bone fractures studied. Fifth metacarpal bone fractures count for 18.7 % of all bone fractures. Skull bone fractures among infants amount to 16.1 % of all their injuries and 83.3 % of all their bone fractures. 16,3 % of children were reported to have multiple bruises.

Conclusions: 83.9% of children under 6 years of age were reported to have suffered violence in family. The older the children, the more often they were found to be abused in different public places: 72.9 % of children incurred violence related injuries in different public places and 89.2 % of these children were at the age between 16 and 17. Among all violence related injuries, the most common injuries were: cerebral injuries (39.8 %), nasal bone fractures (48.5 %), fifth metacarpal bone fractures (18.7 %) and multiple bruises (16.3 %).

Keywords: violence against children, violence related injuries in children.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai