Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybine riba padalytų ūkių problema (nuo šalis skyrusios neutraliosios zonos panaikinimo 1923 m. iki Antrojo pasaulinio karo) – analizuojamos tęstinės tokių ūkių savininkų ir darbininkų, turėjusių unikalią teisę pereiti konfliktavusių valstybių demarkacijos liniją ūkio darbams, problemos ir jų sprendimo tvarka. Tipologizuojami Lietuvos piliečių, susidūrusių su konstantyviais varžymais, vargai ir analizuojama Lietuvos institucijų strategija (būdai, pamatiniai principai) ginant jų interesus. Analizė atskleidžia stingant diplomatinių santykių susiformavusius unikalius valstiečių problemų sprendimo mechanizmus, Lietuvos pozicijos principus, santykį tarp savų piliečių ir valstybės intereso gynimo.