Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos palikuonys bajorai, tapę Rusijos imperijos valdiniais, neprarado tradicinio visuomenės elito statuso ir išlaikė luomo požymius. Iki XIX a. vidurio formali kolektyvinė socialinė bajorų identifikacija, nepaisant komplikuotos jų integracijos į imperijos bajorų luomą, buvo gana aiški. Priklausymą luomui apibrėžė teisinės sąvokos (teisė į žemės nuosavybę ir baudžiauninkus, korporacinė teisė, privaloma registracija genealogijos knygose ir pan.). Įteisintiesiems buvo atseikėtos privilegijos, iškritusieji iš luomo persikėlė į žemesnes visuomenės grupes. Viešajame diskurse atsirado „buvusios šlėktos“ sąvoka. Ji apibūdino bajorystės neįrodžiusius asmenis, pasklidusius po įvairias socialines grupes, tačiau be aiškios kolektyvinės identifikacijos. Menamų bajorų socialinės tapatybės konstravimas nusikėlė į mentalinį lygmenį.