1920 metų vasario 21–23 dienos Kauno įgulos kareivių sukilimas: istoriografinės versijos ir įvykių rekonstrukcija

Anotacija

Straipsnyje analizuojamos Kauno įgulos kareivių sukilimo istoriografinės versijos, išskiriamos jose pateiktos sukilimo priežastys, išsamiai tiriama sukilimo eiga bei sukilėlių ir kariuomenės vadovybės veiksmai. Istoriografijoje pateikiamos sukilimo versijos esmingai nesiskiria – tarpukario Lietuvoje labiau kelta versija, kad sukilimą sukėlė komunistai ir svetimtaučiai, sovietinė ir lietuvių išeivijos istoriografija bei atsiminimai akcentavo komunistinį sukilimo charakterį, o Anglijos ir JAV karininkai išryškino drausmės, propagandos ir prasto kareivių aprūpinimo problemas, kurios pažymimos ir abiejose versijose.
Sukilimo įvykių rekonstrukcija palaiko versiją, kad sukilimas buvo bolševikų organizuotas veiksmas, kurio tikslas buvo perimti karinių dalinių valdymą ir pakeisti Lietuvos politinę valdžią, o ne tik reikalavimai suteikti balsavimo teisę Steigiamojo Seimo rinkimuose ir pagerinti kareivių materialinę būklę. Organizuoti sukilėlių agitacijos veiksmai 1920 m. vasario 21 d. apėmė visus Kauno įgulos dalinius, tačiau dėl kariuomenės vadovybės bei I raitelių pulko, Mokomosios komandos, 8 ir 6 pėstininkų pulkų karininkų aktyvių veiksmų jiems pavyko suvaldyti karių nepaklusnumą didžiojoje dalyje Kauno įgulos karinių dalinių ir išvaikyti mitingus. Karininkų pasyvumas sudarė prielaidas plėtotis bolševikinei agitacijai ir karių nepaklusnumui Artilerijos pulke ir II atsargos batalione, dėl to šiuose daliniuose 1920 m. vasario 22 d. kilo kareivių sukilimas, tačiau sukilėliai vasario 23 d. buvo nuginkluoti.