Žmogaus žarnyno mikrobiota veikia šeimininko sveikatą per įvairius fiziologinius mechanizmus. Mikrobiota sąveikauja su imunine sistema, moduliuodama T, B limfocitų ir kitų imuninės sistemos ląstelių veiklą. Subalansuota mikrobiota palaiko žarnyno barjerinę funkciją, išlaikydama nepažeistą žarnyno gleivinę ir vengdama patogenų invazijos. Priešingai, žarnyno mikrobų kiekio disbalansas (disbiozė) gali skatinti prouždegimines imunines reakcijas, susijusias su įvairių autoimuninių neurouždegiminių ligų patogeneze.
Išsėtinė sklerozė (IS) – lėtinė autoimuninė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą (CNS) ir pasireiškianti demielinizacijos procesu, glioze, uždegimu ir neuronų praradimu. Visame pasaulyje nustatyta daugiau nei 2,8 mln. IS atvejų, o vertinant tyrimų duomenis nuo 2001 metų iki 2015 metų, sergamumas IS Lietuvoje gerokai išaugo. IS etiologija tiriama, siekiant geriau suprasti genetinį polinkį ir kitų veiksnių daromą įtaką šios ligos vystymuisi. Žarnyno mikrobiota kelia didelį susidomėjimą dėl galimų sąsajų tarp disbiozės ir IS vystymosi. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad žarnyno mikrobiotos sudėtis yra susijusi su IS patogeneze ir yra vienas iš pagrindinių šios ligos vystymosi ir progresavimo veiksnių. Sergančiųjų IS mikrobiotos sudėtis skiriasi nuo sveikų asmenų mikrobiotos sudėties. Thirion ir kt. atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad sergantiems IS sumažėjo Peptostreptococcus, Micrococcus, Enterococcus ir Lactobacillus ir padidėjo tokių bakterijų kaip Staphylococcus, Fusobacterium, Bacteroides, Porphyromonas genčių kiekis. Supratus žarnyno mikrobiotos ir IS sąveiką, gali atsirasti naujų terapinių taikinių ir išryškėti mikrobiotos balanso, kaip itin svarbaus neurologinės sveikatos aspekto, palaikymo svarba.
Šiame apžvalginiame straipsnyje pateikiama informacija apie ligą, jos epidemiologiją ir etiologiją bei analizuojamos mikrobiotos ir IS sąsajos.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.