Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (ne)veikimas Rusijos agresijos kontekste: ar naivu tikėtis permainų?
2022 m. vasarį pradėta Rusijos agresija prieš suverenią Ukrainą dar kartą išryškino JT ST veikimo mechanizmo spragas. JT ST, kuri tęsia savo pirmtakės Tautų Sąjungos veiklą, ir turi misiją palaikyti taiką ir saugumą pasaulyje, Ukrainos karo kontekste yra nepajėgi priimti būtinų rezoliucijų ir imtis kitų veiksmų, kurie padėtų sustabdyti vykstančią agresiją.
Planuotos JT ST reformos anksčiau nebuvo įgyvendintos, todėl susiduriama su neįveikiama kliūtimi – viena iš 5 nuolatinių narių – Rusija – esanti yra valstybė agresorė, nuolat vetuoja ST rezoliucijas. JT Chartijoje įtvirtinti tiek pačios JT Chartijos keitimo reikalavimai, tiek balsavimo procedūros procesas teisiškai neleidžia pašalinti Rusiją iš JT ST, kol pati agresorė nebalsuotų už savo delegacijos pašalinimą iš ST. Stebint Rusijos veiksmus karo Ukrainoje metu, galima teigti, jog Rusija neatsisakys galimybės ir toliau mėgautis vieta ST, kuri buvo perimta iš SSRS, šiai 1991 m. žlugus. Išanalizavus tarptautinės teisės praktiką ir pasitelkiant istorinį JT ST veikimo kontekstą, daroma išvada, jog šiuo metu JT ST veikia kaip organizacija, dėl JT Chartijoje esančių apribojimų, nesugebanti vykdyti savo pagrindinių funkcijų. Vargu ar įmanoma atgaivinti organizaciją, kurioje valstybė agresorė ir tarptautinės teisės pažeidėja turi veto teisę.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.