Straipsnyje aptariamos anksčiau pasiūlytos lietuvių ir latvių kalbų heterosemantizmų valanda ir valoda etimologijos, pabrėžiant ir išplėtojant latvių kalbininkės Edītės Hauzenbergos-Šturmos aprašytą minėtųjų leksemų tarpusavio ryšį bei jų kilmę iš judėjimą reiškusių veiksmažodžių. Remiantis abiejų kalbų senųjų raštų ir tekstynų duomenimis, pateikiama papildomų argumentų, rodančių, kad tiek laiką, tiek kalbą galima suvokti kaip (cikliškai) judančius reiškinius.