Kai asmens tapatybė panaudojama be sutikimo: civilinė atsakomybė už veido, balso ir judesių pavertimą „deepfake“ turiniu
Skaitmeninių technologijų amžiuje asmens tapatybė gali būti pasisavinta pasitelkiant šiuolaikines dirbtinio intelekto technologijas, leidžiančias kurti itin tikroviškas sintetines vaizdo ir garso klastotes (toliau – „deepfake“), kuriose atkuriami bei vaizduojami asmens veido bruožai, balsas ar judesiai be jo sutikimo. Šiame darbe nagrinėjamas civilinės atsakomybės taikymas tais atvejais, kai asmens tapatybės elementai be asmens sutikimo panaudojami kuriant ir platinant „deepfake“ turinį. Darbe analizuojama asmens tapatybės ir biometrinių duomenų samprata, galiojančių civilinės teisės ir Europos Sąjungos duomenų apsaugos normų taikymas bei Lietuvos ir užsienio teismų praktika.
ANTINIENĖ, Dalia (2002). Asmens tautinio tapatumo tapsmas. Sociopsichologinės šio proceso interpretacijos. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 10.
BAKANSKAS, Algimantas; BARTKUS, Gintautas; DOMINAS, Giedrius ir kt. (2002). Civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga: Asmenys. Vilnius: Justitia.
Cambridge Dictionary (n.d.). Biometrics. Iš: Cambridge Dictionary [interaktyvus]. https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/biometrics.
CARMAUX, Jules (2025). Jake Paul’s AI Gambit: Investments and Deepfake [interaktyvus]. https://www.clickanalytic.com/jake-pauls-ai-gambit-investments-deepfake/.
CHESNEY, Bobby ir CITRON, Danielle (2019). Deep Fakes: A Looming Challenge for Privacy, Democracy, and National Security. California Law Review.
Delfi (2026-01-12). Dirbtiniu intelektu sukurtas Ingos Ruginienės šokis papiktino lietuvius: paduočiau į teismą [interaktyvus]. https://www.delfi.lt/veidai/zmones/ingos-ruginienes-sokis-papiktino-lietuvius-paduociau-i-teisma-120197097.
DOUEK, Evelyn (2022). Content moderation as systems thinking. Harvard Law Review.
EUROPEAN DATA PROTECTION SUPERVISOR (2019). Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymas ES institucijoms: jūsų teisės skaitmeniniame amžiuje. Publications Office of the European Union. https://data.europa.eu/doi/10.2804/150178.
HE, Shijing; LEI, Yaxiong; ZHANG, Zihan ir kt. (2025). Identity Deepfake Threats to Biometric Authentication Systems: Public and Expert Perspectives. arXiv [interaktyvus]. https://arxiv.org/abs/2506.06825.
HRISTOV, Georgi (2025). Genuine harms behind artificial content: How EU regulation can combat malicious use of deep fake technology. Social Science Research Network [interaktyvus]. https://ssrn.com/abstract=5634715.
JAIN, Anil K.; ROSS, Arun A.; NANDAKUMAR, Karthik (2011). Introduction to Biometrics. New York: Springer.
MIRSKY, Yisroel; LEE, Wenke (2020). The creation and detection of deepfakes: A survey. arXiv [interaktyvus]. https://arxiv.org/abs/2004.11138.
MURRAY, Michael D. (2024). Deceptive exploitation: Deepfakes, the rights of publicity and privacy, and trademark law (SSRN Working Paper No. 4981531). SSRN. https://doi.org/10.2139/ssrn.498153.
NAGUMOTU, Kavyasri (2022). Deepfakes are taking over social media: Can the law keep up? IDEA: The Law Review of the Franklin Pierce Center for Intellectual Property 62(2), 113–157 [interaktyvus]. https://law.unh.edu/sites/default/files/media/2022/06/nagumotu_pp113-157.pdf.
NEGREIRO, Mar (2025). Children and Deepfakes. European Parliamentary Research Service, PE 775.855, [interaktyvus]. https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2025/775855/EPRS_BRI(2025)775855_EN.pdf.
NNAMDI, Nmesoma; ONIYINDE, Adeyemi O. ir ABEGUNDE, Babalola (2023). An appraisal of the implications of deep fakes: The need for urgent international legislations. American Journal of Leadership and Governance, 8(1), 43–52 [interaktyvus]. https://doi.org/10.47672/ajlg.1540.
NORKŪNAS, Algis. (2002). Kaltė kaip civilinės atsakomybės pagrindas. Jurisprudencija, 28(20).
Oxford University Press (n.d.). Deepfake. Iš: Oxford English Dictionary [interaktyvus]. https://doi.org/10.1093/OED/9547101155.
PARIS, Britt ir DONOVAN, Joan (2019). Deepfakes and Cheap Fakes. Data & Society Research Institute.
PENG, Huijuan ir LEE, Pey W. (2025). Reimagining U.S. tort law for deepfake harms: Comparative insights from China and Singapore. Singapore Management University.
ROMERO MORENO, Felipe (2024). Generative AI and deepfakes: a human rights approach to tackling harmful content. International Review of Law, Computers & Technology, 38(3). https://doi.org/10.1080/13600869.2024.2324540.
ŠTITILIS, Darius ir LAURINAITIS, Marius (2009). Tapatybės vagystė elektroninėje erdvėje. Information & Media, 50.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (2017). Biometrinių duomenų tvarkymas elektroninėje erdvėje. Rekomendacija [interaktyvus]. https://vdai.lrv.lt/uploads/vdai/documents/files/Rekomend_Biometriniai_2017.pdf.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų bankas (n.d.). Koks angl. „deepfake“ lietuviškas atitikmuo? Iš: Valstybinė lietuvių kalbos komisija [interaktyvus]. https://vlkk.lt/konsultacijos/13729-2019-06-18-06-30-56.
VACCARI, Cristian; CHADWICK, Andrew (2020). Deepfakes and Disinformation: Exploring the Impact of Synthetic Political Video on Deception, Uncertainty, and Trust in News. Social Media + Society.
WESTERLUND, Mika (2019). The Emergence of Deepfake Technology: A Review. TIM Review.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.