Implicitinis ir eksplicitinis požiūris į naudojimąsi „Facebooku“
Straipsniai
Monika Meilutė - Ribokė
Vilniaus universitetas
Vilmantė Pakalniškienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-10-15
https://doi.org/10.15388/Psichol.2018.0.11901
PDF

Reikšminiai žodžiai

implicitinis požiūris
eksplicitinis požiūris
Facebookas

Kaip cituoti

Meilutė - Ribokė M. ir Pakalniškienė V. (2018) „Implicitinis ir eksplicitinis požiūris į naudojimąsi ,Facebooku‘“, Psichologija, 570, p. 23-33. doi: 10.15388/Psichol.2018.0.11901.

Santrauka

Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti implicitinį ir eksplicitinį požiūrį į naudojimąsi „Facebooku“, rezultatai. Apklausta 210 vienos gimnazijos mokinių. Jų amžius buvo nuo 17 iki 19 metų, 41,4 % – vaikinai, 58,6 % – merginos. Implicitiniam požiūriui matuoti buvo pasitelktas vieno atributo implicitinių asociacijų testas (SA-IAT), o eksplicitiniam – 21 teiginio klausimynas apie požiūrį į naudojimąsi
„Facebooku“ (Kokoç & Çiçek, 2011). Buvo atskleista, kad jaunuolių, besinaudojančių „Facebooku“, požiūris į jo naudojimą teigiamesnis nei tų, kurie neturi susikūrę savo paskyros šiame tinkle. Be to, eksplicitinis požiūris yra susijęs su prisijungimų dažniu ir laiku, praleistu prie šio socialinio tinklo, ir padeda prognozuoti „Facebooko“ paskyros turėjimą. Implicitinio požiūrio sąsajų su elgesiu bei skirtumų tarp turinčių paskyrą ir jos neturinčių jaunuolių rasti nepavyko. Taip pat šis požiūris nėra prognozuojantis veiksnys, tačiau, nagrinėjant reakcijos greičio skirtumus, pastebėta, kad turintys paskyrą jaunuoliai greičiau susieja „Facebooką“ su malonumu. 

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai