Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovė: rekomendacijos politikos formuotojams
Psichologija praktikai
Antanas Kairys
Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Lietuva
https://orcid.org/0000-0001-8082-8016
Olga Zamalijeva
Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Lietuva
https://orcid.org/0000-0002-9186-8440
Albinas Bagdonas
Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Lietuva
Jonas Eimontas
Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Lietuva
https://orcid.org/0000-0003-2638-0235
Vilmantė Pakalniškienė
Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Lietuva
https://orcid.org/0000-0002-8042-2910
Raimonda Sadauskaitė
Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Lietuva
https://orcid.org/0000-0002-0514-1086
Publikuota 2021-12-30
https://doi.org/10.15388/Psichol.2021.47
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

senėjimas
rekomendacijos politikos formuotojams
gerovė
Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimas

Kaip cituoti

Kairys A., Zamalijeva O., Bagdonas A., Eimontas J., Pakalniškienė V., & Sadauskaitė R. (2021). Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovė: rekomendacijos politikos formuotojams. Psichologija, 65, 64-79. https://doi.org/10.15388/Psichol.2021.47

Santrauka

Daugelis pasaulio šalių vienu svarbiausių savo tikslų laiko piliečių gerovę, jos svarba įtvirtina ir Lietuvos teisės aktuose. Žmonių grupė, kurios gerovės supratimas darosi vis aktualesnis – vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui šalių susiduriant su populiacijos senėjimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad čia senėjimas vyksta ypač sparčiai. Tokie visuomenės pokyčiai skatina taikyti į vyresnio amžiaus asmenų grupės gerovės stiprinimą nukreiptas socialinės politikos priemones. Dėl to buvo parengtos rekomendacijos politikos formuotojams apie tai, kaip galima palaikyti ir stiprinti vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovę. Rekomendacijos paremtos Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-tos bangos duomenimis. Šios bangos vykdymo metu Lietuvoje apklausta 2024 asmenų, dalyvavo atsitiktinai atrinkti 50 m. ir vyresni žmonės ir jų partneriai. Buvo analizuoti duomenys apie įvairius gerovės aspektus, sveikatą, darbinę ir ekonominę situaciją, darbinę istoriją, vaikystės gyvenimo aplinkybes, persekiojimų patyrimą. Nustatyta, kad, remiantis skirtingais gerovės aspektais, tyrimo dalyvius galima sugrupuoti į aukštos, žemos ir vidutinės gerovės klasterius, taip pat rasta, kad Lietuvos gyventojai, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, pasižymi santykinai žema gerove. Atlikus duomenų analizę, buvo suformuluotos rekomendacijos, apimančios galimas priemones lėtinių ligų, gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, darbo, ekonominės situacijos, vaikystės aplinkos  ir asmens gyvenimo istorijos srityse. Rekomendacijos skirtos sveikatos, socialinės ir darbo bei švietimo ir mokslo politikos formuotojams.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.