Sistemingas tikrovės suvokimas ir paties p1es1mo veiksmo lavinimas padeda kritiškai pamatyti ir įvertinti savo piešinį. Sugebėjimas lyginti piešinį su pačia tikrove lavina tolesnį tikrovės suvokimą ir sudaro tvirtesnius piešimo įgūdžius. Todėl, tobulinant patį piešimą, kaip kūrybinį savo minčių išreiškimo veiksmą, bendrojo lavinimo mokykloje reikia pratinti vaikus matyti savo ir kitų klasės mokinių piešinius, jausti piešinio ir piešiamojo objekto santykį. Piešinio suvokimas lavinamas sistemingomis specialiomis pratybomis. Remiantis natūraliu vaikų potraukiu lyginti piešinį su tikrove, reikia pratinti vaiką išgauti pirmiausia bendrą, o vėliau profesionalų ir individualų panašumą, sąmoningą, įtikinamą objekto esmės išreiškimą. Iš pradžių išanalizuotas suvokimas ar atmintyje turimi vaizdiniai susisteminami įsivaizduojamame piešinyje. Tam būtinas konkretus tikslo iškėlimas, viso piešimo nuoseklumo išaiškinimas, techniniai nurodymai. Organizuojant patirtį, pagrindinį vaidmenį pradinėse klasėse vaidina mokytojas. Jis gali parodyti ir baigtą konkretų piešinį, ypač piešiant iš natūros; tikslinga, kad patys vaikai mintimis arba žodžiu išreikštų savo būsimąjį piešinį. Reikia stengtis, kad sąmoningo piešinio formos ir individualaus panašumo nenustelbtų paviršutiniškas lengvai prieinamas panašių detalių ieškojimas. Vaikai turi įsitikinti, kad piešinys, turįs daug detalių, nėra geras. Tik sąmoningai suprasdamas, kurios savybės yra esminės, ir atitinkamai jas išryškindamas, vaikas išmoks perteikti tikrovės daiktus ir suprasti savo piešinio ir daikto santykį. Pamatyti piešinį naujai, lyg žiūrovo akimis, padeda pertraukėlės, žiūrėjimas iš tolo, per veidrodį. Didelį vaidmenį vaidina klaidų taisymas, klasės mokinių piešinių analizė, piešinių vertinimas. Piešinio suvokimą lavina vaikų piešinių parodėlių organizavimas, albumų sudarymas, sistemingas dailės parodų lankymas. Išlavintas kritiškas savo ir kitų vaikų piešinių vertinimas pagilina vaikų emocinius pergyvenimus, padidina kūrybinius galimumus.