Antraščių sensacingumo ir socialinio pritarimo įtaka tikėjimui melagingomis ir tikromis naujienomis socialinėje medijoje: požiūrio į socialinių tinklų naudojimą reikšmė

Anotacija

Socialiniuose tinkluose sparčiai plintant melagingai informacijai, tampa svarbu suprasti, kokie stilistiniai ir socialiniai signalai lemia jos vertinimą. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti, kaip antraščių sensacingumas ir socialinis pritarimas (patiktukų skaičius) veikia tikrų ir melagingų naujienų patikimumo suvokimą bei elgesio ketinimus socialiniuose tinkluose, taip pat ar požiūris į socialinių tinklų naudojimą moderuoja sensacingumo poveikį. Eksperimentiniame tyrime (N = 117; 18–29 m., M = 23,02, SD = 2,29) buvo manipuliuojama antraščių sensacingumu (neutrali / sensacinga) ir socialiniu pritarimu (mažesnis / didesnis patiktukų skaičius). Dalyviai vertino 5 tikrus ir 5 melagingus „Facebook“ naujienų įrašus, nurodydami suvokiamą patikimumą, ketinimą skaityti naujieną ir ketinimą tikrinti faktus. Rezultatai parodė, kad sensacingumas nepaveikė ketinimo skaityti nei tikrų, nei melagingų naujienų, tačiau sumažino melagingų naujienų suvokiamą patikimumą ir padidino ketinimą tikrinti jų faktinį tikrumą. Socialinis pritarimas neturėjo reikšmingo poveikio nei patikimumo vertinimui, nei elgesio ketinimams. Požiūris į socialinių tinklų naudojimą neveikė kaip moderuojantis veiksnys. Gauti rezultatai rodo, kad sensacinga forma gali veikti kaip skepticizmą aktyvinantis signalas, vertinant klaidinančią informaciją, o neutraliai pateikta melaginga informacija gali būti labiau įtikinama. Tai turi praktinių implikacijų medijų raštingumo ugdymui ir informacinės higienos iniciatyvoms, pabrėžiant poreikį kritiškai vertinti ne tik akivaizdžiai emocingą, bet ir neutraliai pateikiamą turinį.