Remiantis plačiai pripažįstama interpretacija, Carlo Schmitto politinė filosofija laikoma klasikiniu politinio realizmo pavyzdžiu. Šiame straipsnyje, pradėdamas nuo kai kurių temų, išdėstytų 1923 m. publikuotoje jo esė Die geistesgeschichtliche Lage des heutigen Parlamentarismus, siūlau užklausti šią interpretaciją. Nuodugni Schmitto parlamentarizmo ir identitarinės demokratijos kritikos analizė gali, tiesą sakant, rodyti, kad jis siūlo normatyvinę politinio priešiškumo teoriją.