Insulino atradimo istorija
Savišvieta
Virginija Bulikaitė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikų Endokrinologijos klinika
Publikuota 2023-12-22
https://doi.org/10.47458/
PDF

Kaip cituoti

Bulikaitė, V. (2023) “Insulino atradimo istorija”, Slauga. Mokslas ir praktika, 4(12 (324), pp. 46–51. doi:10.47458/.

Santrauka

Santrauka. Insulinas – hormonas, kurį sintetina kasos (Langerhanso salelių) β ląstelės. Jo atradimas išgelbėjo milijonus cukriniu diabetu (toliau CD) sergančių žmonių gyvybių [1, 2]. Nors apie diabetą buvo žinoma dar prieš mūsų erą, tačiau jo gydymas iki 1922 m. nebuvo sėkmingas. Buvo gydoma pagal kiekvienam laikmečiui būdingą terapinę filosofiją: kraujo nuleidimu, opijaus preparatais, skirtingomis dietomis (XIX a. manyta, kad pacientui būtina kuo daugiau valgyti, rekomenduodavo net cukraus, vėliau buvo rekomenduojamas badavimas, skiriama sumažinto angliavandenių kiekio dieta) ir t. t. Palyginti visai neseniai, tik XX a. pradžioje, prieš 102 metus buvo atrastas insulinas ir jo injekcija pirmą kartą istorijoje sušvirkšta 1 tipo CD sergančiam vaikui. Nuo to laiko 1 tipo CD diagnozė nebebuvo mirties nuosprendis šia liga susirgusiems žmonėms. Keletas mokslininkų, gyvenusių skirtingu laiku ir dirbusių skirtingose šalyse, prisidėjo prie insulino atradimo, tačiau ne visų jų darbai buvo užbaigti, o rezultatai deramai įvertinti. Vieno žymiausių insulino atradėjų Frederiko Bantingo (1891–1941) gimimo dieną, lapkričio 14-ąją yra švenčiama Pasaulinė diabeto diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į diabeto sukeliamas problemas, sergantieji, medikai, visuomeninės organizacijos kviečiami vienytis prieš diabetą. Sergančiųjų cukriniu diabetu visame pasaulyje kasmet grėsmingai daugėja. 2021 m. visame pasaulyje CD sirgo 537 milijonai žmonių, o Lietuvoje – apie 120 tūkstančių asmenų. Prognozuojama, kad 2030 m. šia liga sirgs 643 milijonai planetos gyventojų, o 2045 m. – 783 milijonai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. diabetas taps 7-ąja dažniausia mirties priežastimi. Sergant diabetu didelis gliukozės kiekis kraujyje gali pakenkti daugeliui organų sistemų, sukeldamas infarktą, insultą, nervų pažeidimus, inkstų funkcijos nepakankamumą, aklumą, impotenciją, amputacijas, besilaukiančios moters vaisiaus patologiją. Šiuo metu insulinu gydomi visi 1 tipo CD sergantys žmonės bei dalis sergančiųjų 2 tipo CD. Ir nors insulinas neišgydo diabeto, tik padeda jį kontroliuoti, tačiau milijonams žmonių išsaugojama gyvybė [1, 3, 4].

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.