Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) nurodo, kad vakcinomis šiandien galima kontroliuoti beveik 30 infekcinių ligų [1]. Vakcinacija – ne tik vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje, bet ir viena ekonomiškiausių sveikatos priežiūros intervencijų, užtikrinančių žmogaus sveikatą ir asmeninę gerovę, trunkančią visą gyvenimą (PSO). COVID-19 pandemija daugiau ar mažiau sutrikdė sveikatos priežiūros sistemą visose šalyse. Sutelkus dėmesį į COVID-19 pandemiją ir stengiantis ją suvaldyti vakcinomis, visame pasaulyje sulėtėjo vakcinacijos tempai nuo kitų infekcinių ligų. Nustatyta, kad 2020 m. net 23 milijonai vaikų iki vienerių metų amžiaus negavo pagrindinių vakcinų, ir tai yra didžiausias skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Per 2020 m. visiškai nevakcinuotų vaikų pasaulyje gerokai padaugėjo ir sudarė apie 3,7 mln. PSO rekomenduoja tęsti planinę tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vakcinaciją, siekiant apsaugoti visuomenę nuo sunkių ir gyvybei pavojingų infekcinių ligų [1]. Siekiant kontroliuoti vakcinomis valdomas infekcines ligas, valstybėse vykdomos imunoprofilaktikos programos. Šiuo metu mūsų šalyje yra vykdoma sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-115 patvirtinta nacionalinė imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programa [2]. Apie imunizacijos svarbą primena ir įvairūs švietėjiški renginiai. Pasaulinė imunizacijos savaitė kasmet minima paskutinę balandžio savaitę. 2021 m. tiek Pasaulinės, tiek Europos imunizacijos savaitės tema – „Vakcinos mus suartina“ [1]. Nuo 2021 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, nurodantis, kad imunoprofilaktiką gali paskirti ir (arba) atlikti gydytojai, slaugytojai,akušeriai ir išplėstinės praktikos vaistininkai, kuriems tokią teisę suteikia jų kompetenciją reglamentuojantys teisės aktai [3].