Baltarusių tarmės po prostu leksiniai ir semantiniai lituanizmai Pietryčių Lietuvoje

Santrauka

Kalbų kaita Pietryčių Lietuvoje per dviejų ar trijų kartų gyvenimą lėmė itin glaudžius tų
kalbų tarpusavio ryšius, atsispindinčius ypač leksikoje. Dauguma šiame paribyje gyvenančių žmonių
yra daugiakalbiai – kasdieniame gyvenime vartoja dvi kalbas, o tam tikrose situacijose – tris ar net
keturias kalbas: lenkų, baltarusių, lietuvių ir rusų. Šio tyrimo objektas – baltarusių tarmės, vadinamos
po prostu, vartojamos 11-oje Lietuvių kalbos atlaso punktų, esančių Šalčininkų r. teritorijoje, leksinių
ir semantinių lituanizmų analizė. Pagrindinis tyrimo tikslas – identifikuoti ir sugrupuoti gyvojoje baltarusių kalboje fiksuojamus lituanizmus atskleidžiant dabartinę jų reikšmę: pagrindinę, paplitusią visame
regione ir antrinę (naują, gretutinę), būdingą tik tiriamam plotui arba gyvenamajai vietovei.
Dalis užrašytų lituanizmų paplitę visoje lietuvių ir baltarusių kalbinio paribio zonoje ir yra gyvas lietuviško substrato liudininkas. Dauguma lituanizmų yra geriau išsaugoję savo pirminę leksinę reikšmę nei
semantiką. Skiriamos šios trys lituanizmų grupės: 1) senieji, perėmę ir išsaugoję pirminę savo reikšmę,
vartoti praeityje; 2) tam tikrose punktų vietovėse vartojami lituanizmai, kurių pamatinė reikšmė susiaurėjusi, pakitusi arba yra perimta iš baltarusių kalbos; 3) okazionalizmai ir situaciškai (pa)vartojami lituanizmai, vertintini kaip kodų kaitos atvejai.