Socialinių ir humanitarinių mokslų vertės paieškos Lietuvoje: monizmas, pliuralizmas ir administracinė kontrolė
Visuomenės nuomonės analizė
Liutauras Kraniauskas
Aldis Gedutis
Publikuota 2016-03-24
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2015.2.9869
PDF

Reikšminiai žodžiai

socialiniai mokslai
humanitariniai mokslai
vertinimo praktikos
vertinimo kriterijai
administracinė mokslo kontrolė
rezistencija

Kaip cituoti

Kraniauskas, L. and Gedutis, A. (2016) “Socialinių ir humanitarinių mokslų vertės paieškos Lietuvoje: monizmas, pliuralizmas ir administracinė kontrolė”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 37(2), pp. 127–170. doi:10.15388/SocMintVei.2015.2.9869.

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas lietuviškų socialinių ir humanitarinių mokslų (SHM) vertini­mo diskursas ir kaip konkuruojančios filosofinės mokslo sampratos – monizmas ir pliuralizmas – struktūruo­ja nacionalinį mokslo lauką. Mokslinės vertės atpažinimo ir identifikavimo klausimas aptariamas rekons­truojant svarbiausias 1994–2015 m. plėtoto diskurso apie SHM vertinimo kriterijus prielaidas bei pozici­jas. Siekiama parodyti, kokias implikacijas akademiniame pasaulyje turėjo šio diskurso generuoti teisiniai ir administraciniai sprendimai ir kokiais būdais SHM bendruomenės reagavo į šiuos sprendimus. Straipsnyje teigiame, kad mokslo administracinės sistemos dinamiką generuoja ne tik įtampa tarp monizmo (pozity­vizmo) ir pliuralizmo (epistemologinės įvairovės), bet ir mokslo bendruomenių priešinimasis didėjančiai administracinei kontrolei, kuri netiesiogiai techniniais sprendimais devalvuoja SHM ir dažnai paneigia jų prasmingumą, o skatindama orientuotis į globalias simbolinio prestižo sistemas reprodukuoja netolygius galios santykius tiek tarp skirtingų mokslinių disciplinų, tiek tarp mokslo administratorių ir mokslininkų.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

<< < 1 2 3 4 5 > >>