Šis fenomenologinis tyrimas aprašo Bengkalos (Balis, Indonezija) inkliuzinės mokyklos mokinių, turinčių klausos sutrikimą, patiriamą riziką ir jų atsparumo šaltinius. Duomenys buvo gauti iš keturių mokinių, turinčių klausos sutrikimą, bei su jais susijusių informantų pasitelkiant pusiau struktūruotą giluminį interviu ir stebėjimą. Analizė buvo atliekama taikant fenomenologinę tyrimo strategiją. Tyrimo rezultatai rodo, jog (1) egzistuoja trys svarbūs rizikos faktoriai – skurdas šeimoje, mokinio sunkumai suprantant žodinę kalbą ir mokymosi medžiagą bei mokinio emocijų sutrikimas; (2) penki asmeniniai atsparumo šaltiniai, tokie kaip savarankiškumas, bendradarbiavimo įgūdžiai, talentai ar specialieji įgūdžiai, dėkingumas ir pozityvi viltis; (3) ir keturi socialinės paramos atsparumo šaltiniai – šeima, mokykla, bendraamžiai ir bendruomenė. Šiame tyrime taip pat svarstoma, kaip geriau prisidėti prie vaikų, turinčių klausos sutrikimą ir besimokančių inkliuzinėje mokykloje, sėkmingos psichologinės bei socialinės raidos ir mokymosi pasiekimų