Apdainavimų naratyvas ir jo istorinės atminties kontekstai
Straipsniai
Bronė Stundžienė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publikuota 2022-07-20
https://doi.org/10.51554/TD.22.63.04
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

talalinė
apdainavimas
lojimas
naratyvas
marginalinė grupė
istorinė atmintis

Kaip cituoti

Stundžienė, B. (2022) “Apdainavimų naratyvas ir jo istorinės atminties kontekstai”, Tautosakos darbai, 63, pp. 81–104. doi:10.51554/TD.22.63.04.

Santrauka

Tyrimo akiratyje – talaliniškų apdainavimų kuriamas naratyvas, neretai grindžiamas ypatinga, vadinamąja lotine, raiška. Aiškinantis jos ištakas į tyrimo lauką įtraukiami ir ritualinio kanono apdainavimai (ypač vestuviniai) – jų turinio savitumą ir atlikimo būdą galima sieti su tolimų laikų kultūrinės atminties reliktais. Lyginamuoju būdu stebint skirtingos paskirties (apeiginės ir pramoginės) apdainavimų lojimus išryškinamos jų turinio bei raiškos sąsajos ir atskirtys. Tokiam tyrimui atlikti palankias prielaidas teikia rusų apeiginių apdainavimų ištirtumas. Kaip integrali talalinių naratyvo dalis svarstomas marginalinių sociumo grupių – elgetų ir vyriausiųjų gyventojų – parodijavimas, įžvelgiant jame ne vien pramoginę, bet ir kur kas reikšmingesnę – kontroliuojančią – talalinių funkciją. Stebimoji talalinių apdainavimų naratyvo interpretacija atlikta remiantis XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės spausdintais ir archyviniais šaltiniais.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.