Šiame straipsnyje nagrinėjama ES sąžiningumo samprata, kaip pagrindinė sąlyga, vertinant komercinę veiklą, remiantis Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu. Straipsnyje analizuojamos Direktyvos 2005/29/EB nuostatos bei užsienio šalių mokslininkų doktrina, siekiant atskleisti būtinybę nustatyti ekonominį ES sąžiningumo sampratos pobūdį ES nesąžiningos komercinės veiklos teisėje. Pateikiama ES ekonominės sąžiningumo sampratos ir ES valstybių narių „nacionalinių moralių“ atskyrimo būtinybė, atskleidžianti poreikį išlaikyti dvejopo pobūdžio (proprekybinio ir provertybinio) komercinės veiklos vertinimą.
This article explores the concept of EU fairness as the main condition for assessing commercial practices under the Unfair Commercial Practices Directive and the Law on Prohibition of Unfair Business-to-Consumer Commercial Practices. The article analyses the provisions of the UCPD as well as the jurisprudence of the scholars of foreign countries, seeking to reveal the necessity to establish the economic based fairness doctrine in the EU unfair commercial practices law. Additionally, investigation of the relationship between the pro economic EU fairness concept and the national morals of the Member States leads to the conclusion of the need to maintain two different kinds of commercial practice assessments (trade – based and moral – based) in the EU.