Šiame straipsnyje analizuojamas Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies normos, nustatančios reikalavimą valstybės bei savivaldybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms sudarant arbitražinį susitarimą gauti steigėjo sutikimą, taikymas. Kartu pateikiamas ir panašių apribojimų, nustatytų kitų valstybių nacionaliniuose įstatymuose, vertinimas užsienio teismų ir arbitražo praktikoje bei doktrinoje.
The subject matter of the Article is the application of Article 11(2) of the Law on Commercial Arbitration that require a state or municipal entity as well as a state or municipal institution or organization to receive a consent of the founder of such legal person in order to conclude an arbitration agreement. The Article also show similar restrictions provided in national laws of other countries are considered by the court and arbitration practice as well as by legal doctrine.